BVP eros pabaiga?
Prancūzijos prezidento Nicholas Sarkozy inicijuota studija apie ekonominės veiklos ir socialinio progreso statistinį matavimą gali reikšti BVP eros pabaigą.
Daugiau nei 15 metų nevyriausybinių organizacijų vykdytas lobizmas dėl Bendro Vidaus Produkto (BVP) rodiklio trūkumų pagaliau pasiekė aukščiausio lygio politikus. 2008 m. vasario mėn. Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy inicijavo studiją, siekdamas išsiaiškinti BVP, kaip ekonominės veiklos ir socialinio progreso rodiklio, trūkumus bei sužinoti kaip galima būtų tiksliau vertinti socialinę gerovę ir darnų vystymąsi.
Studijai vadovavo Joseph E. Stiglitz, ekonomikos profesorius, buvęs Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas, laisvos rinkos fundamentalizmo kritikas ir „trečio kelio“ ekonomikos filosofijos šalininkas, 2001 metais įvertintas Nobelio apdovanojimu ekonomikos srityje.
2009 m. rugsėjo mėn. studijos rengėjai pristatė ataskaitą, kurioje teigiama, jog šiuo metu pasaulį ištikusi krizė smogė netikėtai, nes mes neturėjome teisingo statistinio rodiklio, kuris būtų parodęs artėjančio nuosmukio ženklus. BVP mums rodė iškreiptą realybę ir „miražinį“ ekonominį augimą. BVP rodiklis verčia politikus rinktis tarp ekonominio augimo skatinimo ir aplinkosaugos, nes BVP rodiklis neatspindi aplinkos kokybės. BVP rodiklis taip pat neparodo socialinės nelygybės – BVP gali augti net jei daugumos žmonių pajamos krenta. Taip pat BVP neatspindi visuomenės gerovės ir gyvenimo kokybės. Geresnis visuomenės vystymosi rodiklis reikalingas, kad įvertintume priimamus viešosios politikos sprendimus. Dabar politikai, kurie ieško kelių iš ekonominės krizės, yra kaip pilotai, kurie bando skraidinti lėktuvą neturėdami patikimo kompaso. Ataskaitos rengėjai teigia, jog keičiant politinį kursą svarbu akcentuoti perėjimą nuo „į gamybą orientuotos“ matavimo sistemos į „į gerovę orientuotos“ matavimo sistemos. Pasak ataskaitos rengėjų, gerovė yra multidimensinė ir apima tokias sritis kaip materialinė gerovė (pajamos, vartojimas ir turtas), sveikata, išsilavinimas, asmeninė veikla, įskaitant ir darbą, pilietinis aktyvumas, socialiniai ryšiai ir bendravimas, aplinkos kokybė ir saugumo jausmas. Visos šios dimensijos sudaro žmonių gerovę, tačiau daug jų neatsispindi BVP rodiklyje.
Ataskaitoje aiškiai atskiriamos sąvokos „dabartinė gerovė“ ir dabartinės gerovės „tvarumas“, nes neaišku, kiek ilgai dabartinė gerovė gali tęstis dabartinio ekonominio modelio rėmuose. Klimato kaitos ekspertai perspėja, jog nesiėmus radikalių kovos su klimato kaita priemonių mums liko mažiau nei 100 mėn. iki drastiškų klimatos kaitos padarinių pasireiškimo. Pasak ataskaitos rengėjų, Vyriausybės vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje suteikdamos įvairias viešas gėrybes, tokias kaip saugumas, sveikatos apsauga ir švietimas. Kadangi visuomenės gerovė ir darnus vystymąsis yra kolektyvinio pobūdžio viešoji gėrybė, Vyriausybėms tenka svarbus telkiančio pobūdžio vaidmuo išvairuoti visuomenes iš šiuo metu žmoniją ištikusios krizės.
2009 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisija išplatino pranešimą, jog ruošiasi papildyti BVP rodiklį papildomais aplinkos kokybės ir socialinės nelygybės indeksais, nes BVP atspindi net tas ekonomines veiklas, kurios niokoja gamtą ir daro žalą visuomenei ir neparodo, kaip paskirstomas šalies turtas. Komisija ruošiasi parengti indeksą, kuris atspindėtų klimato kaitą, bioįvairovė, oro užterštumą, vandens naudojimą ir atliekas, taip pat informaciją apie socialinę nelygybę.
Himalajų karalystė Butanas jau naudoja „Bendros nacionalinės laimės“ indeksą“, o tokie indeksai kaip ekologinis pėdsakas (angl. ecological footprint) rodo, jog jei visi pasaulio žmonės gyventų kaip vidutinis amerikietis, mums reiktų 5 tokių planetų kaip Žemė, kad būtų palaikomas toks gyvenimo lygis. Gyvosios planetos rodiklis matuoja Žemės bioįvairovės lygį. Nuo 1970 m. Gyvosios planetos (angl. Living planet) indeksas nukrito 30 proc. ir parodo, jos žmonija naudoja natūralius gamtos išteklius beprecedentiniu greičiu. Darnios ekonominės gerovės indeksas (angl. Index of Sustainable Economic Welfare) rodo, jog nuo 1970 m. Vakarų valstybėse auganti ekonomika pradėjo bloginti žmonių gyvenimo kokybę.
Europos Komisijos pranešimas apie BVP alternatyvas
Indrė Kleinaitė, 2009 m. rugsėjo mėn.