Etiškas verslas. Kas tai?

„Body Shop“ įkūrėja Anita Roddick nepasitenkino vien tik kosmetikos kompanijos įkūrėjos ir valdytojos vaidmeniu, jos tikslai buvo daug aukštesni nei geri finansiniai kompanijos rodikliai, o darbai daug platesni nei populiarinti „Body Shop“ produktus. Etiškas verslas – tai nauja srovė verslo pasaulyje, pradėta moters, pagal profesiją mokytojos, kuri 1978 m. atidarė pirmąją “Body Shop“ parduotuvę Braitone, Anglijoje. Dabar šios moters veikla yra vertinama kaip viena iš įsimintiniausių verslo sėkmės istorijų.

Anitos Roddick vizija yra tai, kad verslo lyderiai suvoktų, jog pagrindinis verslo tikslas nėra vien tik aukšti finansiniai rodikliai. Verslas – tai terpė pasireikšti žmogiškumui ir jo tobulėjimui. Pasak jos, nėra stipresnio motyvo žmonėms dirbti kuo geriau, kaip galimybė išreikšti ir lavinti savo idealizmą. Būtent tai „Body Shop“ ir suteikia savo darbuotojams. Ši kompanija niekada tiesiogiai nereklamuoja savo produktų. Parduotuvių vitrinos nukabintos šūkiais palaikyti idėjas, kurias šie produktai reprezentuoja:

-         rūpinimasis gyvūnais, nedarant su jais naujų produktų bandymų;

-         sąžininga prekyba (angl. fair trade) su trečiojo pasaulio šalių bendruomenėmis, garantuojanti joms padorų atlygį;

-         gamtos išteklius tausojanti veikla;

-         dėmesys aplinkai, stengiantis sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

-         įvairių etiškų judėjimų ir verslų rėmimas.

Taip yra skatinamas etiškas vartotojiškumas bei ugdomas etiškas vartotojas, kuris savo „pinigine balsuoja“ už kompanijas, dirbančias atsakingai.

Karštai diskutuojant apie tai, kas yra etiškas verslas ir kaip šį principą pritaikyti praktiškai verslo pasaulyje, A. Roddick iniciatyva buvo įkurta Naujojo verslo akademija, kuri kartu su Bath universitetu parengė mokymosi programą „Atsakomybė ir verslo praktika“, skirtą studentams, kurie nori gilintis į atsakingo verslo principus. Pasak studijų direktorės Džudi Maršal, įprastinio verslo studijos tik ir temoko studentus kaip toliau „prievartauti šią planetą“, o šios programos tikslas yra skatinti holistinį požiūrį į verslą.

Ar tokios idėjos neatrodo naivios tarp šiuolaikinių tendencijų versle, pagal kurias dirba dauguma verslininkų, pirmiausia galvodami apie naudą sau ir kompanijos akcininkams, o visuomenės problemas palikdami spręsti Vyriausybei bei labdaros fondams. Visai ne, nes, pasak „Body Shop“ įkūrėjos A. Roddick, dabar, kai verslas tapo daug įtakingesnis už bažnyčias bei vyriausybes, verslininkai turi prisiimti atsakomybę prieš visuomenę. Savo kompanijos „Body Shop“ veikla A. Roddick įrodė, jog etiška veikla neatima galimybės pasiekti aukštų pelningumo rodiklių. A. Roddick vartotojams pataria „savo pinigine balsuoti“ už etiškai dirbančias kompanijas perkant tik jų produkciją.

Su „Body Shop“ priešakyje Vakarų Europoje susiformavo ištisa etiško verslo industrija, pradedant ekologišku ūkininkavimu ir baigiant bankais, dirbančiais su etiškomis firmomis bei investiciniais fondais, šie pinigus investuoja tik į etiškai dirbančias kompanijas. Leidžiama daugybė laikraščių bei žurnalų, kurie nagrinėja šias temas bei informuoja visuomenę apie vyraujančias tendencijas, suteikia detalios informacijos apie etiškai dirbančias kompanijas, jų veiklą, paslaugas bei produktus. Pavyzdžiui, žurnalas „Etiškas vartotojas“ akylai stebi kompanijas, tiria jų veiklą, testuoja jų produktus, reitinguota kompanijas pagal jų išvestą etiškumo koeficientą.

„Clearspring“ ekologiško maisto kompanija, nepaisydama kainų spaudimo iš panašius produktus gaminančių kompanijų, kurios įdiegė modernias, kaštus mažinančias technologijas, tvirtai laikosi savo principo platinti tik aukščiausios kokybės maisto produktus, pagamintus laikantis autentiškų gamybos būdų. Kompanijos pagrindinis tikslas – aukšta kokybė. Todėl tiekėjams keliami reikalavimai yra nemaži: produktas turi būti ekologiškas, visavertis, natūralus, be rafinuoto cukraus, be sintetinių konservantų bei kitų chemikalų. „Clearspring“ yra įsitikinusi, jog ekologinė žemdirbystė tausoja aplinką, o sveikas maistas – žmonių sveikatos pagrindas, todėl principingai laikosi savo nuostatų eiti užsibrėžtu keliu.

„Tree-harvest“ į savo produktų asortimentą nutarė įtraukti tik gaminius, kurie pagaminti iš ingredientų, gautų iš miškų nekertant medžių. Taip skatinama gamtos išteklius tausojanti veikla. Kompanija taip pat propaguoja sąžiningą prekybą (ang. fair trade) su trečiojo pasaulio smulkiais gamintojais, nes tai garantuoja jiems sąžiningą atlygį už prekes.

Didžiausias ekologiškų maisto produktų parduotuvių tinklas Londone „Fresh&Wild“ ant savo lentynų deda ne tik sertifikuotus ekologiškus aukštos kokybės maisto produktus, bet papildomai iš savo tiekėjų reikalauja jų oficialios etiškumo ir su aplinka skaitymosi politikos. Pati kompanija naudoja tik iš antrinių žaliavų pagamintą popierių, rūpinasi savo atliekų tvarkymu, pirmenybę teikia vietinių ūkininkų produkcijai, nes taip yra trumpinami „maisto atstumai“. Mat nesugebant užsiauginti ir pasigaminti maisto kuo arčiau namų, yra beprasmiškai eikvojami pinigai ir energija, didinami išmetamų teršalų kiekiai transportuojant maisto produktus iš tolimų vietų.

Anglijoje vyksta daugybė parodų, festivalių ir kitų renginių, kurių metu savo prekes bei paslaugas siūlo etiškos kompanijos. Todėl labai populiarėja ekologiškas maistas, alternatyvi medicina, natūralūs produktai, holistinės terapijos. „One World“ – holistinės sveikatos festivalis, skirtas praleisti atostogas gamtoje maitinantis ekologišku bei sveiku maistu ir mokantis natūralios sveikatos paslapčių. Daugybė parodų specializuojasi holistinės sveikatos srityje, suburia ekologiško maisto bei natūralių produktų kompanijas.

Lietuvoje populiaru manyti, jog ekologine žemdirbyste užsiima tik ideologai naivuoliai, naudoti iš antrinių atliekų pagamintą popierių yra žemas lygis, neįmanoma išauginti sveikų daržovių nepurškiant jų chemikalais, kad genetiškai modifikuotas maistas išgelbės pasaulį nuo bado. Manoma, kad natūralūs produktai yra praeitis, kad reikia sparčiai veržtis į „sintetinę“, „chemizuotą“ ateitį. Toks požiūris rodo, jog žmonės yra prastai informuoti apie alternatyvas ir galimybę rinktis.

Indrė Kleinaitė, Ūkininko patarėjas, 2002 m.