Informacijos dieta be TV

Kodėl vis daugiau žmonių sąmoningai nežiūri televizoriaus.

Manęs jau nebestebina žmonės, kurie pareiškia, kad neturi namie televizoriaus. Beje, mano namuose šio daikto taip pat nėra. Prieš keletą metų sąmoningai priėmiau sprendimą pabandyti gyventi be televizoriaus. Kurį laiką atrodė tarsi kažko trūko ir apsilankius tėvų namuose nepraleisdavau progos paspoksoti į šviečiantį ekraną. Laikui bėgant atpratau nuo poreikio žiūrėti televizorių. Dabar man televizorius yra tarsi sudegusio teatro artistas, kuris tarsi užsikirtusi plokštelė skleidžia tuos pačius apgailėtinus garsus.

Jei paskaičiuotume kiek valandų per savaitę praleidžiame žiūrėdami televizorių, galbūt susivoktume kaip mes švaistome savo laiką. Net jei per dieną tam skiriame „tik" vieną valandą, per savaitę susidaro beveik pilna darbo diena praleista ant sofos priešais televizorių. Muilo operos, žinios, filmai ir reklamos „suvalgo" daugybė mūsų laiko, per kurį galėtume nuveikti daug įdomesnių dalykų. „Išjunk televizorių ir įjunk savo gyvenimą" - ragina žurnalo Ode redaktorius Marco Visscher teigdamas, jog gyvendami virtualius filmų herojų gyvenimus mes atsiribojame nuo tikro ir realaus gyvenimo.

Yra žinoma, kad televizorius sukelia alfa smegenų būseną. Tai reiškia, kad stebėtojo smegenys pasyviai priima skleidžiamą informaciją be jokios kritikos. Knygos skaitymas sukelia theta smegenų būseną, kuomet vyksta aktyvus smegenų darbas, vystosi kritinis ir kūrybinis mąstymas. Priešingai nei knygos skaitymas, televizija užgniaužia intelektualumą, nes mes negalvodami priimame informaciją. Žiūrėdami televizorių mes užteršiame savo galvas beprasmėmis žinutėmis, kurios dėl savo intensyvumo, įkyrumo ir agresyvumo sukelia nemažai psichologinio diskomforto. Pripratimas prie televizoriaus yra panašu kaip pripratimas prie narkotikų, tačiau nė vienas „pripratėlis" net sau nepripažins problemos opumo. Įvairios studijos nustatė sąsajas tarp televizoriaus žiūrėjimo ir tokių psichologinių problemų kaip hiperaktyvumas ir netgi agresija. Televizoriaus žiūrėjimas skatina apatiją, trikdo miegą, iškreipia sotumo jausmą, neigiamai įtakoja bendravimą ir socialinius ryšius ir skatina beprasmį vartojimą, kuris yra atsakingas už daugybė ekologinių problemų. Mano mėgstamiausias argumentas prieš televizorių yra tas, kad ši dėžė gadina dabar madingą minimalistinį interjero dizainą. Nemažai žmonių atšautų, kad jie pailsi žiūrėdami televizorių, tačiau tai tėra tik iliuzija. Televizoriaus žiūrėjimas nėra kokybiškas ir jėgas atstatantis poilsis.

Šiuolaikinė žiniasklaida tarptautiniu mąstu yra kontroliuojama itin koncentruoto kapitalo, tad yra visai nesudėtinga tendencingai parinkti, įtakoti ir cenzūruoti pateikiamas žinias. Priklausymas nuo reklamos užsakovų skatina žurnalistus netyrinėti ir neskelbti korporacinių niekšybių. Taip nukenčia visuomenė, nes negauna aktualios ir reikalingos informacijos. Vietoje aktualios politinės informacijos, masinės auditorijos dėmesys yra atitraukiamas visokiais antraeiliais pokalbių show, muilo operomis, koviniais filmais ir reklama. Kartą „Fox News" žurnalistai paruošė laidą apie „Monsanto" produktą, kuris skatino karvių pieningumą, tačiau turėjo neigiamų pasekmių karvių sveikatai - sukeldavo mastitą. Žmonės, gerdami tokį pieną, taip pat rizikavo savo sveikata - padidėdavo jų atsparumas antibiotikams bei padidėdavo rizika susirgti vėžiu. Ruošiantis laidą paleisti eterin, buvo gautas „Monsanto" perspėjimas nerodyti laidos, po to prasidėjo ilgas derėjimosi procesas, kada tokie žodžiai kaip „vėžio rizika" būdavo švelninami kaip „neigiamas poveikis sveikatai", galiausiai žurnalistams buvo pasiūlytas kyšys pamiršti šią laidą ir niekuomet apie tai nekalbėti. Žurnalistai buvo ne iš minkštųjų, todėl jie kreipėsi į teismą, tad šis skandalas iškilo viešumon, tačiau kas žino kiek yra užgniaužtų balsų, kurie norėjo paskelbti nepasaldintą  tiesą arba tiesiog iškelti nepatogius klausimus, bet jiems to nepavyko padaryti?

Naom Chomsky, JAV Masačūsetso technologijos instituto profesorius, yra tas žmogus, kuris sistemingai ištyrinėjo kaip veikia moderni žiniasklaidos sistema. Trumpai ją apibūdino kaip „sutarimo gamyba" (ang. manufacturing the consent), kuomet masės yra valdomos ne jėga, o formuojant ir įtakojant mintis. Institucinė elitinių žiniasklaidos korporacijų struktūra yra hierarchinė, tad žodis demokratija yra labiau fasadinis, nei atspindintis realią situaciją. Geras būdas atsijungti nuo šios „gamybinės" linijos, formuojančios uniformistinį požiūrį, yra ... išjungti televizorių. Informacijos dieta yra labai sveikas dalykas mūsų mentalitetui.

Jau penkiolika metų paskutinę balandžio savaitę Adbusters ragina išjungti televizorius ir prisijungti prie visuotinio judėjimo prieš žiniasklaidos monopoliją, cenzūrą ir tendencingą informacijos iškraipymą. Adbusters teigia, kad šiuolaikinė žiniasklaida atstovauja korporacinius interesus ir sistemingai ignoruoja opias visuomenines problemas. Pastoviai žiūrint televiziją, mes gauname iškreiptą realybės vaizdą, kuris užgniaužia mūsų aktyvumą dalyvauti savo pačių tikruose gyvenimuose. Tad aš ne geriau ne tik išjungti šią apgailėtiną dėžę, bet ir ir išgabenti ją į kokį nors Europos parką istoriam atminimui?

Ką galima daryti vietoj televizoriaus žiūrėjimo?

• Skanios vakarienės gaminimas 
• Bendravimas su draugais ir domėjimasis jų „muilo operomis".  
• Knygos skaitymas 
• Bėgiojimas ar pasivaikščiojimas 
• Piešimas, mezgimas ar dar koks meninis krapštymasis 
• Ilgas lepinimasis vonioje užsidėjus savos gamybos veido kaukę 
• Dalyvavimas klubo, draugijos ar nevyriausybinės organizacijos veikloje.  
• Apsilankymas vyno degustacijoje 
• Dienoraščio rašymas 
• Svajingas pasižiopsojimas į vieną tašką arba tiesiog nieko neveikimas.

Indrė Kleinaitė, 2006 m. Atgimimas Nr.16