Kaip atostogausime vasarą
Atostogauti smagu. Ir linksma. Kelionių agentūros viliojo egzotiškais pasiūlymais aplankyti įvairius pasaulio kampelius. Tik pamiršta paminėti, kokį poveikį aplinkai turi vienas toks suskraidymas iki Maldyvų salos ir atgal.
Maldyvų salą paminėjau ne atsitiktinai. Turistai yra raginami aplankyti šį patrauklų pasaulio kampelį būtent dėl to, kad šios salos greitoje ateityje neliks. Dėl klimato kaitos sukeltų pokyčių, prognozuojama, jog sala atsidurs po vandeniu. Nė viena transporto priemonė nesugeneruoja tiek anglies dvideginio dujų, atsakingų už globalinį atšilimą, kaip lėktuvai. Raginimai aplankyti šią salą yra tolygūs raginimui kuo greičiau panardinti šios salos gyventojus po vandeniu. Šiame laikmetyje, kada ekologinis gyvenimo būdas tampa vis populiaresniu, skraidyti šiaip sau vien dėl savo asmeninio malonumo tampa nebemadinga. Juk tai taip neatsakinga.
Psichologai pastebi, jog labiausiai mums reikia egzotiškų atostogų tuomet, kada mūsų įprastas gyvenimo būdas sukelia mums daug streso. Chroniškai persidirbant ateina laikas kada mes tegalime galvoti apie išsidrėbimą kur nors šiltame pajūryje šalia patogaus viešbučio. Arba ilgą pabėgimą į kalnus kuo toliau nuo įprastos rutinos. Tuolab kad „sėkmingo" gyvenimo atributas yra bent viena kelionė į egzotišką šalį vasarą ir bent viena - žiemą. Tad kelionių bumas yra tiesiogiai susijęs su vis prastesniu mūsų kasdieniu gyvenimu ir vis skurdesne mūsų dvasine būkle. Vieni, norėdami pabėgti nuo neįdomios realybės, griebiasi narkotikų, o kiti - perka bilietus į egzotiškas šalis. Juk mes žmonės - patirti ekstazę yra mūsų prigimtinė teisė. Niekam ne paslaptis, kad narkotikai tik apgaulingai sukuria palaimos iliuzija ir nieko bendro neturi su mūsų gera dvasine būsena. O kaip yra su kelionėmis?
Išrankesniems atostogų mėgėjams masinis turizmas jau senai yra atgyvena. Jei atidžiau panagrinėji tokių kelionių rutiną, tai egzotiškumo burbulas subliūkšta. Kelionė lėktuvu - įprasta ir niekuo neegzotiška patirtis. Gyvenimas vakarietiško stiliaus viešbutyje - nieko autentiško. Visi tie viešbučiai panašūs vienas į kitą. Jei pabuvai viename iš tokių viešbučių kelis kartus, nieko naujo gali nesitikėti. Grupinis slankiojimas iš vienos lankytinos vietos į kitą primena bandą avių, kurioms yra duodami nurodymai: „pasukite galvą į kairę, o dabar į dešinę". Sunku suprasti, kuo žavus gali būti žiopsojimas į paminklus. Masinis turizmas padaro daug žalos tų šalių gyventojams. Visų pirma, kenčia jų autentiška kultūra, nes dažniausiai ji yra adaptuojama ir pritaikoma tipiniam Vakarų lankytojui. Antra, turistų palikti pinigai lieka ne vietiniams gyventojams, kad pagerinti jų gyvenimą, o viešbučių ir restoranų savininkams, kurie dažnai priklauso užsienio firmoms. Kita dalis pinigų tenka kelionių organizatoriams ir avialinijoms. Labai maža dalis mūsų kelionių biudžeto pasiekia tų šalių gyventojus. Paskui dar stebimės, kodėl tų šalių gatvėse vaikai prašo išmaldos.
Niekas neragina mūsų susimąstyti apie tokių kelionių tikrąją kainą ir pagalvoti, kaip galima susikurti poilsio pojūtį arčiau namų. Ir dažniau nei du kartus metuose. Aplinkai draugiškoms atostogoms susikurti labiausiai reikia fantazijos.
Raskite laiko pamedituoti kelis kartus per savaitę. Ir nebūtina tai daryti susidėjus kojas lotosu. Tai ne sėdėjimo forma, o vidinė būsena, kada atsijungiame nuo visų išorinių rūpesčių. Raskite laiko patysoti vonioje su visais ilsėjimosi atributais. Į savo kasdienybę įtraukite atpalaiduojančius masažus. Raskite laiko ilgai mėgautis arbatos gėrimo ritualu. Juk nebūtina dėl to važiuoti į Japoniją. Raskite laiko pavaikščioti parku ar miškais. Juk miškai - kaip ir Maldyvų sala, nyksta, tad kodėl nepasinaudoti tuom, kas yra šalia. Visi šie maži ilsėjimosi ritualai sumažins jūsų poreikį grandiozinėms aplinkai žalingoms atostogoms.
Jei nutarėte pakeliauti, pagalvokite apie galimybes ilsėtis Lietuvoje. Prie jūros arba miško ežero. Kelionės biudžetas, kurį paskyrėte „egzotiškos" kelionės organizatoriui, avialinijai, viešbučiui ir restoranams bei kitos šalies gyventojams, geriau pasilieka Lietuvoje, pamaitina mums artimus tautiečius ir prisideda prie vietinės gamtos tausojimo. Jei mes „okupuosime" miškus poilsiui, tuomet tenai sunku bus įsiveržti elektriniams pjūklams.
Keliaukite mašina. Nors tai irgi generuoja anglies dvideginio dujas, tačiau lyginant su lėktuvais - daug mažiau. Labiausiai klimato chaosą kelia skraidymas lėktuvu. Viena transatlantinė kelionė lėktuvu neigiamu poveikiu aplinkai prilygsta tiek tiek mašina privažinėjame per metus. Be to, keliauti mašina yra įdomiau, nes gali patirti daugiau nenumatytų ir iš anksto „nesuorganizuotų" nuotykių. Lėčiau keliaujant gilėja mūsų kelionės potyriai, nes mes turime daugiau laiko sutelkti dėmesį į detales.
Keliauti traukiniu ekologiniu atžvilgiu yra dar geresnis pasirinkimas. Ne vienas kelionių mėgėjas yra išmaišęs Europą tarp miestų susisiekiant traukiniais. Nenumatyti nuotykiai čia tikrai yra garantuoti.
Keliaukite pėsčiomis. Galbūt tai skamba radikaliai, bet piligrimystės yra senas istorinis reiškinys. Keliavimas pėsčiomis yra pats natūraliausias keliavimo būdas. Nepamirškite, jog atostogos - tai ne geografinė kelionė iš taško A į tašką B. Atostogos - tai gyvybiškų jėgų atstatymas ir geros vidinės būsenos susikūrimas. Gyventi reikia taip, kad kiekvieną dieną rastume laiko „atostogoms".
O tiems, kuriems yra gyvybiškai būtina kuo greičiau patekti į naują dar nematytą geografinę vietą - siūlau kreiptis į autentiškų ir ekologinių kelionių organizatorius, kurie stengiasi atsižvelgti į aplinkosaugines ir socialines kelionių sukeliamas problemas ir sumažinti jų poveikį. Už tai, kad skridote lėktuvu, nepamirškite pasodinti medžių. Tai bus maža kompensacija už padarytą žalą planetai.
Indrė Kleinaitė, 2006 m. Atgimimas Nr. 20