Idėjų importuotoja

Interviu su Indre Kleinaite žurnale "Istorijos"

Ar žinote, kad kvepalai gaminami ne tik iš aromatinių junginių, tirpiųjų medžiagų ar konjako, bet ir iš naftos produktų? Todėl, jei manote, kad savo meilės kitaip nesužavėsite, tik kvapu, geriau naudokite natūralius eterinius aliejus. Tai jums rekomenduoja Indrė Kleinaitė. Pati ji stengiasi pirkti ekologiškus ir natūralius maisto produktus, nesižavi mėsainiais, pusfabrikačiais ar tortais, jos namuose nėra mikrobangų krosnelės. Indrė nusprendė atsisakyti ir televizoriaus.

Idėja Nr. 1: GALIOJIMO LAIKAS BAIGĖSI

Jei suvalgyčiau obuolį iš prekybos centro, - sako Indrė, - pasijusčiau labai blogai. Man būtų koktu, nes žinau kaip tie obuoliai yra „gaminami".  Esu už technologijas, kuriančias natūralų ir sveiką maistą. Todėl kas antrą šeštadienį daržoves, vaisius, duoną ir medų perku ekologiškų produktų turgelyje Konarskio gatvėje. O šaltai spaustus aliejus ir kitus ekologiškus produktus  - sulčių bare Totorių gatvėje.

-Technologijos gali būti kenksmingos?

-Ir gali, ir yra. Svarbiausia, ko mes siekiame. Ar norime gyvenimo kokybės sau ir savo vaikams dabar ir ateityje, ar po mūsų - nors ir tvanas. Man pačiai technologijos yra svetima sritis: nesu inžinierė, nesidomiu naujaisiais mobiliųjų telefonų modeliais, tačiau man įdomus technologijų pobūdis ir jų socialinis poveikis.  Kita vertus, esu vartotoja, ir man patinka modernių technologijų sukuriamas patogumas. Būnant pasyviu vartotoju, atrodo, kad viskas gerai, tačiau yra tokių dalykų, apie kuriuos nėra diskutuojama viešai. Kodėl? Nes tai trukdytų ekonominiam augimui.

- Kokie tai dalykai?

Pačios technologijos savaime nėra nei gerai, nei blogai. Svarbiausia, kaip jos naudojamos ir kokį daro poveikį. Jei nauda didesnė už žalą, o žala minimali, tai - toleruotina. Neigiamas poveikis visada bus, čia nereikia turėti iliuzijų. Tik klausimas, ar tas poveikis nepažeis sistemų palaikančių gyvybę žemėje. Dabartinės technologijos yra labai agresyvios ir kenkia aplinkai. Tarkime, lėktuvai, automobiliai, mobilieji telefonai. Mes apsikrauname reklamos įpirštais daiktais, jais rūpinamės, juos taisome, jie renka dulkes, užgožia mūsų buitį, teršia gamtą. Jų galiojimo laikas anksčiau ar vėliau baigiasi, ir visi šie daiktai atsiduria šiukšlyne, nes ne visuomet yra perdirbami.

Idėja Nr. 2: KILPA ANT KAKLO

-Gal gali pateikti konkretų pavyzdį?

-Tarkime, mobilieji telefonai. Tai labai patogi komunikacijos priemonė. Jos tikrai nenorėčiau atsisakyti, tačiau man tapo neramu neseniais perskaičius žurnalo „Ecologist" straipsnį apie nutylimą mobiliųjų telefonų skleidžiamų bangų žalą, kurią jau pastebi pasaulio mokslininkai. Gal korporacijų viduje apie tai šnekama, bet viešai ši informacija neteikiama. Kitas dalykas - atliekos. Kai man paskambino vienas mobiliųjų telefonų operatorius ir pradėjo labai emociškai ir įtaigiai piršti naują modelį, paklausiau, ar jie surenka ir perdirba senus? Atsakė, kad ne. Vadinasi, įmonė nejaučia atsakomybės už nykstančius išteklius ir didėjančius atliekų kiekius.

Dabar visi kalba apie genetinę modifikaciją, kuri, atseit, pasaulį išgelbės nuo bado. Tai skamba taip juokingai, kad net graudu. Šios technologijos remiasi senu redukciniu mąstymu: genai už kažką atsakingi ir pakeitus vieną jų mes tą kažką išspręsime. Mokslininkai tokią teoriją jau papildė labiau holistine, kuri atsižvelgia ir į genų tarpusavio ryšius bei visą kontekstą. Genų modifikacijos technologijos vysto verslą: pakeitus geną galima patentuoti ir pasisavinti visuomeninį gėrį. Visai kitokiu mąstymu remiasi biomimikrijos mokslas, kuomet technologijos yra kuriamos pagal cikliškus gamtoje vykstančius procesus, kuomet susidariusios atliekos tampa kažkokio kito proceso dalimi ir ištekliai atsinaujina. Todėl ateities technologijos turėtų būti paremtos biomimikrija ir panašiais mokslais, jei mes išvis norime turėti ateitį. Mes manome, kad žmogus yra labiausiai išsivysčiusi ir protingiausia būtybė, tačiau Elisabet Sahtouris, progresyvi biologė,  teigia, kad žmogus negali būti protingiausia būtybė, nes yra jauniausia ir labiausiai neprisitaikiusi gyventi šioje žemėje.

-Tačiau yra ir kita nuomonė : žmogus  - pati protingiausia būtybė, nes sukūrė mašiną...

- Bet ta mašina žmogui - kaip kilpa ant kaklo. Būtų kas kita, jei sukurtų mašiną, varomą  energija iš atsinaujinančių šaltinių. Pagrindinis principas - naudoti „palūkanas" neliečiant „kapitalo". Kitu atveju gresia bankrotas, o dabartinės technologijos prie to ir veda. Tai elementaru, kodėl tas „protingas" žmogus šito nesupranta?

Technologijos neturėtų būti gigantiškos, reikalaujančios labai sudėtingo proto jas valdyti, nes kuo jos tampa sudėtingesnės, tuo mažiau žmonių gali jas valdyti. Tai prisideda prie socialinės atskirties didėjimo. Ekonomistas Šumaheris dar prieš keletą dešimtmečių kalbėjo apie žmogiškos skalės techonologijas.

Svarbus uždavinys yra dematerializuoti ekonomiką. Juk žmogui nereikia paties automobilio, jam reikia tik mobilumo. Turėti daugiau yra labiau statuso reikalas: pažiūrėkite aš turiu, čia mano. Čia jau prasideda ego žaidimai. Automobilių įmonės jau mąsto apie tam tikrus sprendimo būdus, kaip, nedarant žalos aplinkai, suteikti vartotojui taip trokštamą mobilumą, kuri irgi yra prekė ar paslauga, iš kurios galima uždirbti. Tik aš nesuprantu, kodėl delsiama pradėti tai diegti plačiau.

Idėja Nr. 3: SVEIKAS EGOIZMAS

- Iš kur visa tai žinai?

Daugiausia apie kitokį mąstymą sužinojau gyvendama Braitone ir Londone bei studijuodama Bath universtite, Anglijoje. Nors ir prieš tai domėjausi kiek kitokiais dalykais nei dauguma žmonių, būtent ten galutinai suformavo mano naujas gyvenimo būdas. Negaliu pasirinkti ekologiškų mobiliųjų telefonų, tačiau manau, kad sąmoningai suprantu daugiau ir rinktis man lengviau.

- Ar Lietuvoje daug žmonių mąsto taip, kaip kaip tu?

Nežinau, nedariau tyrimų. Manau, kad dauguma žmonių nėra kvaili ir supranta, kas jiems yra geriau. Bėda ta, kad nėra palaikančios aplinkos, o žmonės taip įsisukę į savo darbus, kad viską priima kaip neišvengiamą likimą. Pagal statistiką Vakaruose etiškų vartotojų nėra labai daug, bet jų sparčiai daugėja. Didžioji dauguma Lietuvoje gal ir nelabai domisi ekologišku gyvenimo būdu, bet tie, kurie yra pakeliavę, jau labiau supranta savo teises į švaresnę aplinką. Juk tai liečia mus visus: ką valgome, kokius rūbus ar higienos priemones naudojame.

- Higienos priemones, kurias galima nusipirkti „The Body Shop" parduotuvėse?

-Kai gyvenau Anglijoje, buvau labai susižavėjusi „body shop'u". Kompanijos įkūrėja Anita Roddick - itin veikli aktyvistė žmogaus teisių, aplinkosaugos ir atsakingo verslo srityse. Ši įmonė viena pirmųjų atliko savo socialinės veiklos ir vertybių ataskaitą ir pradėjo kalbėti apie kitokį verslą, pagrįstą ne vien finansiniais siekiais, bet ir vertybėmis. Šiuo metu „The Body Shop" nebepriklauso vien tik Anitai Roddick ir jos vyrui. Pati girdėjau ją prisipažįstant, jog didžiausia jų klaida buvo įmonės išleidimas į akcijų biržą. Žaidimo taisykles pradėjo diktuoti „korporaciniai biurokratai". Tikriausiai dėl to dabar jau yra natūralesnių ir geresnių asmens higienos priemonių už jų produktus. Nors jei reikėtų rinktis tarp kokio nors garsaus prekės ženklo ir „The Body Shop", negalvodama rinkčiausi pastarąjį.

- Tai gal žmonės neturi tam poreikio tokioms naujovėms?

- Manau, kad poreikis yra, tačiau nėra pasirinkimo. Kai aplink kaip šungrybių pridygo prekybos tinklų, apie ką galime kalbėti? Labai lengva atsakomybę perkelti neinformuotiems vartotojams, kuriuos galima paveikti įtaigiomis reklamomis. Poreikis specialiai formuojamas - visokiam, atsiprašau, šlamštui. Didelės kompanijos kratosi atsakomybės gaminti aplinkai palankesnius produktus teigdamos, kad pagal jų „rinkos tyrimus" tai būtų nepaklausu. Manau, kad tokioje situacijoje vyriausybės turėtų įsikišti ir uždrausti tam tikras itin toksiškas, žalingas medžiagas, o ne palikti rinkai sureguliuoti. Rinka nėra tobula.

Idėja Nr. 4: KRITINĖ MASĖ

- Atrodai pakankamai maištinga. Protestavai dėl kino teatro „Lietuva" uždarymo, pasirašei dviračių peticiją, dalyvauji žaliųjų judėjime, rašei straipsnius „Atgimimui" apie pirkimo maniją...Kodėl? Ar tau rūpi visuomenė?

- Aš tikrai nedeklaruosiu, kad man rūpi visuomenė. Tokie šūkiai man yra svetimi. Pasaulio aš negelbėju.  Tiesiog norisi būti aplinkoje, kurioje gera gyventi. Noriu jaustis gerai ir darau tai, kas tuo metu pagauna mano dėmesį ir teikia džiaugsmo. O tai ką pasakei apie mane, tėra padriki ir nevisai tikslūs fragmentai.

- Kokios tavo politinės pažiūros?

- Nei kairė, nei dešinė, ir ne centras. Esu „Atgimime" išspausdinusi straipsnį „Naujas politinis kompasas", kur rėmiausi politiniu apžvalgininko Paul'o Ray'jaus studija.  Jis nustatė, kad JAV elektorate yra didžiulis politinis vakuumas. Vieni žmonės priskiria save kairiąjam politiniui sparnui, kiti - dešiniąjam, o tretieji - tiesiog apolitiški. Tačiau yra didžiulė grupė, tarsi balta dėmė šiame politiniame žemėlapyje - neatrasta Amerika -  kuriai rūpi darnus vystymasis, ekologija, socialiniai dalykai, žmogaus teisės. Ji pakankamai didelė - apie 40 %. Jei tuos žmones kas nors sujungtų, tai būtų labai stipri jėga, galinti iš esmės pakeisti šiandieninę politinę sistemą. Dabartinės partijos man yra visiškai neaktualios. Jos žaidžia savo žaidimus ir dalinasi postus, o paskui kaltina žmones, kad jie neina balsuoti. Aš jaučiuosi to neatstovaujamo politinio vakuumo dalis.

- Tai gal norėtum tapti tos besiformuojančios jėgos lydere?

- Lyderiavimas - pasenusi sąvoka. Reikia tarnautojų, o ne lyderių. Jie neatsiranda iš niekur, turi  būti tam tikra terpė. Lyderiai patys savaime nieko verti, jei nėra palaikymo. Manau, kad bet kuris žmogus yra lyderis ir prezidentas, turintis prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. O ta hierarchija, postai - koks skirtumas? Kiekvienas galime daryti įtaką aplinkai, nebūtinai tam reikalingas postas. Nejaučiu poreikio būti jokia oficialia lydere.

- Ką manai apie žmones, kurie negali gyventi be technologijų?

- Iš tiesų mes visi negalim gyventi be technologijų. Per daug pripratom. Aš net miegoti einu su savo telefonu, nes reikia įsijungti žadintuvą. Bet žinau, kad jei per daug sureikšminsiu bendravimą mobiliuoju telefonu, nukentės tiesioginis žmogiškasis bendravimas. Norvegijoje pažįstu vieną žmogų, kuris savaitgaliais visada išjungia savo telefoną. Gali nors ir pasaulis griūti, jis nori kokybiškai leisti laiką su šeima. Kartais pastebiu: sėdi kompanija draugų kavinėje ir visi šnekasi telefonais...

Idėja Nr. 5: PAVARGUSI BALERINA

- Kas diktuoja gerųjų technologijų madą?

- Manau, kad tos šalys, kurios turi daugiausiai sunkumų. Kai yra nukrypstama į vieną kraštutinumą, atsiranda atsvara.  Vadinamųjų išsivysčiusių šalių industrinis gyvenimo būdas kelia daug problemų visam pasauliui. Tuomet ir ima bręsti alternatyvos. Gana sąmoningi piliečiai ir vartotojai gyvena Europos Sąjungoje. Kai kas priklauso priklauso nuo žmonių kritinės masės, o kai kuriems teigiamiems pokyčiams užtenka ir saujelės novatorių.

 - Tai kokių norėtum pokyčių?

 - Pasaulyje pokyčiai jau vyksta. Labiausiai aš laukiu, kada bus atsisakyta naftos, ir tikiuosi, naftos amžius nesibaigs tada, kai baigis nafta. Norėčiau gyventi mieste, kur daug žalumos ir žmonės važinėja dviračiais, viešu transportu ar vaikščioja pėsčiomis. Kad vietoje prekybos tinklų atsirastų ūkininkų turgūs ir daug nedidelių ekologiškų maisto produktų parduotuvių.  Kad nebūtų dangoraižių, nes šalia jų pasijunti mažas ir nesvarbus, o juose labai sausas oras.  Be to, dangoraižiams pastatyti neefektyviai sunaudojama daug išteklių, o jų „galiojimo laikas" palyginti trumpas. Norėčiau tokių pokyčių matyti Vilniuje.

 - Gyvenai JAV ir Anglijoje? Kodėl ten nepasilikai?

 - Čia mano šalis. Net nebuvo minčių likti užsienyje. Išvažiuoji, pasisemi žinių, naujų idėjų, kontaktų - ir parsiveži viską namo. Šiuo metu vyrauja labai keistas požiūris: jei kas nors nepatinka Lietuvoje, skubama emigruoti į užsienį. Aš manau, kad galima elgtis ir atvirkščiai: patikusias idėjas galima importuoti iš užsienio čionai. Mano aplinka visada man buvo svarbesnė nei svetima šalis, net jei ta aplinka nėra labai palaikanti. Galima keiktis, gali daug kas nepatikti, bet prasmingiau yra kurti savo šalyje nei užsienyje.

 - Na, o ką manai apie techno muziką?

 - Man apskritai labai sunku kalbėti apie muziką. Galiu tik klausytis ir šokti. Gyvenant Anglijoje dėmesį patraukė 5 Ritmų^TM šokiai (5R), o grįžus namo ėmė labai jų trūkti. Tad suorganizavusi 5R judesio ir šokio seminarą Vilniuje. Tradiciškai reikia mokytis žingsnelių, kopijuoti mokytojo judesius, o pagal 5R koncepciją nėra tokio dalyko kaip „teisingi" ar „neteisingi" judesiai. Esmė - penki ritmai. Pirmas - lėtas, vėliau seka stacatto (dinamiškas), dar vėliau chaosas - lyg transas, kuriam gali akomponuoti afrikietiški būgneliai; tada banga lūžta (lyriškas) ir vėl ramybė. Tokiu principu vedami 5Rseminarai. Visi šoka kaip kas nori. Treneris šiuo atveju yra tik vadovas, neskiriantis jokių užduočių. Muzika gali būti bet kokia, svarbiausia, kad atitiktų tuos penkis ritmus. Niekas tavęs nestebi. Štai pavyzdys: pavargusi balerina, kuri turi užsidėti kaukę, „išlaužti" šypseną ir apsimesti, kad yra kupina energijos. O "penkiuose ritmuose", jei esi pavargusi ballerina, tai ir šok kaip pavargusi balerina.

Laurynas Dapšys, 2007 m. Žurnalas „Istorijos"