Ekologiškumo ir kūrybiškumo daigai Latvijoje

Latvija yra kontrastų kraštas. Kuomet pasaulio žiniasklaidoje ji pristatoma kaip viena iš labiausiai krizės purtomų šalių, GYVA.LT nori atkreipti jūsų dėmesį į ekologiškumo ir kūrybiškumo daigus, besikalančius Latvijoje. Lėto maisto restoraną „Vincents“, progresyvią galeriją ir restoraną „Istaba“, ekologiškos kosmetikos gamintoją „Madarą“ ir darnios architektūros gyvenvietę Amatciems vienija kitoks požiūris į verslą, aplinką ir žmones.

Lėto maisto restoranas „Vincents“

Kuomet prabangiame restorane tau atneša taurę....sviežios sulos, neįmanoma nenustebti. Neįmanoma ir neįsiminti tokio restorano kaip vieno iš išskirtiniausių. Tai vieta, kuri mane apstulbino ne tik sviežia sula, bet ir laukinių gėlių žiedais salotose, jau nekalbant apie burnoje tirpstantį patiekalų skonį ir lengvumą.  Elizabetes gatvėje Rygoje įsikūrusio restorano „Vincents“ įkūrėjas Martinsas Ritinsas aistringai palaiko ir propaguoja lėto maisto koncepciją. Gruodžio 10 d. , švenčiant pasaulinę lėto maisto dieną, jis kvietė latvius paremti vietinius ūkininkus, kurie ūkininkauja be chemikalų. Jo manymu, pasaulyje, kuriame dominuoja taisyklės, įstatymai ir industriniai oligarchai, 365 dienas per metus dirbantys ūkininkai, užtikrinantys mums gryną, tradicinį ir natūralų maistą, priklauso nykstančiai rūšiai. Savo restorane jis naudoja tik kokybiškiausius ingredientus, dažniausiai sezoninius, išaugintus vietinių ūkininkų, kuriuos Martinsas Ritinsas pažįsta asmeniškai. Martinsas Latvijoje yra žinomas kaip vietinių ūkininkų ir lėto maisto filosofijos ambasadorius. 1994 metais atidarytas restoranas „Vincents“ didžiuojasi tokiais įtakingais ir garbingais svečiais kaip Princas Charlesas, Mstislavas Rostropovichius, Montserrat Caballe, Maya Plisetskaya, Nikita Mikhalkovas, Eltonas Johnas ir kitomis pasaulinėmis garsenybėmis.

Jei kam susidaro įspūdis, kad tikras maistas prieinamas tik elitui, tuomet skubu pristatyti lėto maisto ir ūkininkų turgų, vykstantį Rygos „Berge Bazare“, kuriame galima įsigyti sezoninių daržovių ir vaisių, kitų latvių ūkininkų išaugintų gėrybių. Rygoje taip pat yra apie 15 ekologiškų ir natūralių produktų parduotuvių, labiausiai žinomas ir didžiausias tinklas – „Bioteka“ jungiantis septynias parduotuves. Jose galima įsigyti ne tik importuotų ekologiškų ir natūralių maisto produktų, kosmetikos ir tekstilės gaminių, bet ir latviškos produkcijos. Žiniomiausias prekinis ženklas  - ekologiškos kosmetikos linija „Madara“ populiarina Latviją, kaip „žalią“ ir natūralią šalį visame pasaulyje.

Galerija „Istaba“

Kr. Barona gatvės 31 A name įsikūrusi kūrybiškumu pulsuojanti erdvė, kurios pirmame aukšte veikia progresyvių latvių dizainerių galerija/parduotuvė (čia nerasite jokių gintarų, rūpintojėlio statulėlių ar lininių staltiesių!), o antrame aukšte - Martinso Sirmaiso, garsaus kulinarinės TV laidos „Sirma Edienkarate“ vedėjo, restoranėlis, kuriame nėra meniu.  Padavėja (kuri nepasižymi jokiais įprastais padavėjiškais elgesio bruožais!) svečių paklausia, ko trokšta jų gomurys, ir virėjai gamina patiekalus pagal kiekvieno individualius poreikius. Šio restorano virtuvės ašis – sveikas ir gurmaniškas maistas, paruoštas iš sveikų, paprastai vietinių ir ekologiškų  produktų. Dažnam atrodo, jog tai, kas sveika - būtinai neskanu, o jei bent jau valgoma, tai tikrai negali pretenduoti į gurmaniškumo aukštumas.  Restorano „Istaba“ virėjai griauna šį mitą. Pro atviras duris matyti, kaip sukasi virėjai. Tiesa sakant, man jie pasirodė panašesni į menininkus nei virėjus. Tąkart užsisakiau avienos, perspėjau, kad nemėgstu svogūnų ir šviežių paprikų, tad gavau didžiulę lėkštę šviežių salotų su gigantiško dydžio skrudinta balta duona bei įvairiomis alyvuogių, sūrio ir riešutų užtepėlėmis.  Prie avienos – morkų ir bulvių košė su keptais baklažanais ir pomidorais. Dar - ekologiško vyno taurę, latviškų ramunėlių arbatos ir ką tik iš namų atnešto pyrago su šviežiomis avietėmis ir šilauogėmis.

Interjeras čia – bohemiškas, žaismingas, be aiškių linijų ir taisyklių, sukurtas pasikliaujant intuityvumu. Vyrauja  vintage stilius, kuriame prie antikvarinių baldų dera stikliniame inde sudėti svogūnai. Ant sienų gausu netikėtų „kabinių“, kurie traukia akį ir sukelia malonius pojūčius ar pažadina mielus prisiminimus. Tai vieta, kuri taip prikausto tavo dėmesį, kad ir be jogos pratimų jautiesi esantis „čia ir dabar“. Restorane labai mažai vietos staliukams,  pro viduryje esančius turėklus matyti, kas vyksta galerijoje pirmajame aukšte, tačiau būtent toks derinys ir sukuria kontrastingą intymumo ir laisvumo jausmą. Ant tualeto sienos radusi ranka užrašytą žodį „defragmentacija“ supratau, kad tai yra būtent tai, kaip ši vieta paveikė mane.

Darnios architektūros gyvenvietė Amatciems

80 kilometrų į Šiaurę nuo Rygos, Vidžemės regione, netoli Cesio miesto, prieš septynerius metus pradėtas statyti darniai į gamtą integruotos architektūros kaimas Amatciems.  Pasitelkiant tokias medžiagas kaip medis, akmuo ir šiaudai kuriamos archajiškos formos, tačiau su erdve žaidžiama šiuolaikiškai. Senoviniai sprendimai interpretuojami moderniai, atskleidžiamos naujos patogumo galimybės, tenkinančios šiuolaikinio žmogaus funkcinius, estetinius ir emocinius poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas kraštovaizdžiui, kuris yra kuriamas tik švelniai papildant jau esamą gamtos grožį, o ne arogantiškai jį keičiant.

Idėjos autoriaus ir įgyvendintojo Aivaro Zvirbulio pagrindinis tikslas - gyvenamoji erdvė, kurioje modernus komfortas ir šiuolaikiniai patogumai susilieja su gamta. Namai yra apšildomi naudojant šiuolaikinį geoterminį šildymą, todėl kaimas mažiau energetiškai priklausomas nuo iškastinio kuro. Šiuo metu 150 hektarų teritorijoje jau suformuota 113 sklypų, dalis namų parduoti, kita dalis – dar vystomi. Antroje panašaus dydžio dalyje tebevyksta kraštovaizdžio formavimo darbai. Bendra investicija į Amatciems siekia apie 20 mln. eurų. Daug tai ar mažai, sunku pasakyti, tačiau bet kokiu atveju tai yra viena iš geriausių investicijų į darnesnę Latvijos ateitį.

Indrė Kleinaitė, GYVA.LT, 2010 m. sausio 27 d.