Kodėl begemotas bijojo skiepų

Kodėl vakcinos nuo gripo nėra veiksmingos?

Žiema. Už lango krenta baltos snaigės. Žiema. Metas, kada mus labiau nei įprasta puola visokie virusai. Jie skraido aplink mus tarsi kokios gražios snaigės. Tik va plika akimi jų nesimato.

Todėl tokia institucija kaip Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) renka informaciją apie visus pasaulyje pastebėtus gripo virusus. Kiekvienais metais vasario mėnesį mokslininkai susirenka nustatyti trijų gripo virusų, kurie kitą žiemą gali būti aktyviausi sukeliant gripą visuomenės tarpe. Pagal tai yra pagaminama kitų metų vakcina nuo gripo. Pagaminama ir labai įtikinamai peršama kaip vienintelė efektyvi priemonė nuo gripo.  O kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis raginama kasmet būtent tam sezonui skirta vakcina. Atrodo tik bakst ir viskas. „Tik bakst ir viskas" - ramino begemotą, kuris bijojo skiepų, draugai. Ir nuramino.

Manęs tokie „tik bakst ir viskas" neitin ramina. Norisi daugiau informacijos. Nors aš ne begemotas, bet skiepų bijau. Bijau, kai mano jautrią odą bado visokios adatos. Bijau daktarų baltais chalatais, kurie dažniau žiūri į išrašinėjamus receptus nei domisi mano sveikata išsamiai, įvairiapusiškai ir holistiškai. Pasikliaudama savo instinktyvia baime, nutariau pasidomėti išsamiau, kodėl gi begemotas bijojo skiepų.

Pirmasis informacijos šaltinis buvo mano mama. „Mama, mama, pasakyk man, kodėl tu liepei man nesirodyti darbe tą dieną, kai visus nemokamai skiepyjo nuo gripo?".

Atsakymas buvo trumpas ir lakoniškas: „Ai, kažkur skaičiau, kad skiepai nuo gripo nėra tokie jau labai veiksmingi ir silpnina imuninę sistemą". Ir nė žodžio daugiau. Tarsi kalbėti apie tai būtų tabu ir informacija ją būtų pasiekusi iš gilaus pogrindžio. Nekamantinėjau aš jos daugiau ir ėmiausi naršyti Internetą.

Taigi, kodėl vakcinos nuo gripo nėra itin veiksmingos? Visų pirma, ekspertai dažnai apsirinka kurdami metų vakciną nuo gripo. Nieko nuostabaus. Klysti yra žmogiška. Beto, nuo tada, kai vakcina yra sukuriama iki tada, kada ji yra administruojama, praeina ne vienas mėnuo, ir per tą laiką virusai keičiasi, mutuoja bei atsiranda naujų. Žmonės yra paskiepijami visai ne nuo tų virusų. Tikras laiko, energijos ir finansinių išteklių švaistymas.

Net jei vakcinoje yra teisingos kilmės virusai, ne kiekvieno žmogaus organizmas sureaguoja ir pagamina reikiamus antikūnius, kurie apsaugo organizmą nuo puolamų virusų. Praeitais metais JAV Ligų Kontrolės Centras (ang. U.S. Centers for Disease Control) finansavo tyrimą Kolorade. Buvo tirti sveikatos apsaugos darbuotojai ir pastebėta, jog nepaisant ar jie buvo paskiepyti nuo gripo ar ne, vienodas procentas darbuotojų susirgo gripu. Tai lėmė tyrėjų išvadą, kurioje jie teigė, jog „vakcina nuo gripo nėra veiksminga arba yra mažai veiksminga".

Vakcinos neveiksmingumas nėra vienintelis dalykas keliantis nerimą. Atidžiau pasidomėjus tipiškais vakcinų ingridientais, kyla natūralus klausimas, ar skiepai nedaro daugiau žalos nei suteikia naudos. Pavyzdžiui, tarp vakcinos sudedamųjų dalių galima rasti: Aluminum hydroxide (pastebėtos sąsajos su Alzhaimerio liga ir širdies smūgiu), Thimerosal (gyvsidabriu paremtas neurotoksinas, kuris, kaip yra įtariama, gali lemti dėmesio sutrikimą ir hiperaktyvumą (ang. ADHD) bei autismą) ir Phenol (kancirogenas).

Skiepuose yra daugybė chemikalų ir sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris ir aliuminis, kurie neigiamai veikia imuninę sistemą. Imuninę sistemą silpnina skiepuose esantys patogenai ir virusai. Pagrindinis skiepų principas yra apsaugoti nuo vieno ar kelių virusų mainais už tai susilpninant organizmo imunitetą apsisaugoti nuo kitų ligų. Tai nėra sąžiningi mainai. Mes rizikuojame susirgti didesniu skaičiumi ligų nei iš tikrųjų apsisaugome skiepais. Tokia rizika yra abejotinos vertės. Dr. W. B. Clarke yra pasakęs, jog savo darbo praktikoje nėra atkreipęs dėmesio, kad vėžiu būtų susirgęs nepaskiepytas pacientas. Taip pat esama sąsajų tarp skiepų ir AIDS.

Apie skiepų neigiamą poveikį yra publikuota daugybė mokslinių studijų įvairiuose prestižiniuose medicinos leidiniuose. Tik kažkodėl tokia informacija nepasiekdavo plačiosios visuomenės. Kodėl? Palieku šį klausimą atvirą be tiesioginio atsakymo. Esu tikra, jog tai vieša paslaptis. Visi žino ir visi tarsi susitarę tyli. Tai tylim toliau.

Taigi, ką daryti netikėtai (o gal tikėtai?) užklupus gripo virusui? Patarimų yra įvairiausių.

Bene pats radikaliausias patarimas turbūt būtų...leisti sau sirgti. Taip. Organizmas yra sukurtas taip, kad galėtų pats kovoti su užklupusia liga. Pasirodo, jog persirgus gripu yra įgaunamas natūralus atsparumas tam virusui, sukėlusiam gripą. Beto, pakilus temperatūrai organizmas išsivalo nuo toksinų ir tai yra teigiamas dalykas, kurio nereiktų dirbtinai stabdyti,  jei tik nėra stiprių sveikatos sutrikimų ir komplikacijų. Jei kamuoja chroniški sveikatos sutrikimai, tai yra siūloma gydytis švelniomis, natūraliomis ir mažiau toksiškomis priemonėmis.

Specialistų nuomone, pats geriausias būdas išvengti gripo yra stiprinti imuninę sistemą tinkamai maitinantis ir aprūpinant organizmą reikalingais vitaminais ir mineralais. Tik bėda yra ta, kad mūsų maistas per paskutinį šimtmetį prarado savo maistinę vertę, todėl Hipokrato pasakymas, jog mūsų maistas yra mūsų vaistas nebėra toks teisingas ir taiklus. Juk intensyvūs žemdirbystės metodai taip nuniokojo dirvožemį, jog ten augančios daržovės prarado nuo 70 proc. iki 95 proc. vitaminų ir mineralų. Tad nuo ligų apsisaugoti nepadės jokios stebuklingos piliulės ar skiepai, kol nebus pradėtas taikyti sisteminis požiūris į visuomenės sveikatą apjungiant tokias sritis kaip ekologinė žemdirbystė, prevencinė medicina, sportas, gerų darbo sąlygų kūrimas mažinant streso veiksnius ir švarios aplinkos palaikymas.

Begemotas ne šiaip sau bijojo skiepų. Gali būti, kad šis animacinis filmukas vaikams buvo sukurtas propagandiniais tikslais siekiant sugėdinti vaikus, kurie bijojo skiepų. Bet šiame informacija pertekusiame amžiuje neturėtų būti gėda pasidomėti, kas ir kokiais tikslais formuoja ir pateikia tam tikrą informaciją - nesileiskime taip lengvai paskiepyjami bet kokia informacijos injekcija.

Indrė Kleinaitė, 2006 m. Atgimimas Nr. 1