Džinai kapsulėse: apie maisto papildus

Man pikta, kad savo maistą taip nuniokojome, kad turime jį papildyti papildais. Negaudami pakankamai vitaminų, mineralų ir riebiųjų rūgščių su maistu, mes esame priversti rasti būdų kaip papildyti savo mitybą. Kažkada naiviai galvojau, kad jei tik valgysiu daug vaisių ir daržovių, man tikrai netrūks jokių vitaminų. Jei karts nuo karto pakramsnosiu riešutų - papildysiu mineralų atsargas. Suvalgius porciją lašišos - galėsiu būti rami dėl taip būtinos omega-3 riebiosios rūgšties. Visokios tabletės, piliulės ir kapsulės manęs nežavėjo. Pripažinau tik čiobrelių arbatą, medų ir žemuoges. Maniau, kad tikrai yra toks sveikas maistas ir su maisto papildais nedraugavau.

Deja, naivios iliuzijos sugriuvo -  nėra tokios dalyko kaip sveikas maistas,  yra tik sveikesnis. Nors ant maisto etikečių to nerašo, tačiau moksliniai tyrinėjimai atskleidžia karčią tiesą - mūsų maisto maistingumas drastiškai pasikeitė. Besaikis sintetinių pesticidų naudojimas žemdirbystėje nuniokojo dirvožemį. Tokiame dirvožemyje užaugintos daržovės prarado nuo 75 proc. iki 90 proc. vitaminų ir mineralų. Negana to, vietoj vitaminų ir mineralų dabar jose gausu pesticidų likučių. Maisto apdorojimo pramonė visiškai išsigimė - net įstatymai leidžia naudoti visokius sveikatai žalingus sintetinius dažiklius, saldiklius ir maisto priedus. Esame raminami, kad tai saugu, tačiau aš nesu linkus taip lengvai tuo patikėti. Apsipirkdama prekybos tinkluose visada vargstu: akys raibsta nuo įvairovės, tačiau valgyti nėra ką. Sintetinio maisto nepripažįstu, o nuo masinės gamybos bulkučių nealpstu. Atsirenku natūralesnius, mažai apdirbtus maisto produktus. Kaip ir pavalgau. Bet iki puikios savijautos toli. Kai kelis kartus per žiemą lengvai persišaldžiau, supratau, kad man tikrai trūksta maistingų medžiagų, kurios apsaugotų mane nuo puolančių virusų. Nusprendžiau pasidomėti tais džinais, uždarytais buteliukuose - taip vadinamais maisto papildais. Ar galiu savo labui pasinaudoti sukapsuliuotų džinų galiomis?

Patarėjų korpusas

Reklama, kaip patikimos informacijos šaltinis, atkrenta. Pirma, maisto papildų reklama yra ribojama. Gal ir gerai. Antra, reklama aš nepasitikiu, o ypač gausia ir įkyriai brukama.

Vaistininkai, kaip patikimos informacijos šaltinis, taip pat atkrito. Ypač didžiųjų vaistinių tinklų, kuriuose sprendimai ką dėti į lentynas yra priimami ne profesionalų farmacininkų, o vadybininkų, kurie labiau remiasi produkto kaina, teikiamomis nuolaidomis ir bet kokiomis priemonėmis skatina pardavimus. Paprastam žmogui nėra sunku tapti gudraus marketingo auka. Gydytojai, kaip informacijos šaltinis, taip pat atkrenta. Maisto papildų išmanymas nėra jų stipri pusė. Nors yra gydytojų, kurie domisi naujovėmis ir neblogai išmano įvairius natūralios medicinos preparatus, tačiau paprastai gydytojai geriau išmano farmacinius vaistus ir yra gan skeptiškai nusiteikę maisto papildų atžvilgiu. Dažnai jų skeptiškumas yra pagrįstas, tačiau aklas išankstinis nepasitikėjimas nėra aukšto profesionalumo požymis. Smalsumas yra tobulėjimo variklis. Gydytojai yra įpratę remtis objektyvių klinikinių tyrimų rezultatais, kurie paprastai yra atliekami su vaistais, nes to reikalauja įstatymai. Klinikiniai tyrimai su natūraliais preparatais yra pradėti atlikti tik visai neseniai ir tik nedaugelis gamintojų gali jais didžiuotis. Galima tikėtis, kad ateityje dabar priešinami vaistai ir maisto papildai „susidraugaus" ir bus kuriami tokie preparatai, kurie bus ir natūralūs, ir kliniškai veiksmingi, ir neturės ženklaus neigiamo šalutinio poveikio. Gamta ir mokslas gali rasti bendrą kalbą.

Renkantis maisto papildus siūlome vadovautis keliais paprastais principais:

1. Mitybos papildymo būtinumas
2. Maisto papildo natūralumas, grynumas, forma ir skonis.
3. Mokslinis pagrįstumas
4. Kaina

Mitybos papildymo būtinumas

Prieš nusprendžiant vartoti maisto papildus, pravartu savęs paklausti: ar būtina? Ar tikrai su maistu negalime gauti visų reikalingų maistingų medžiagų? Ar mūsų mityba pakankamai įvairi ir gausi ekologiškai švariais vaisiais ir daržovėmis? Kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus, tačiau norėtume atkreipti dėmesį į kelis daugumai žmonių būdingus mitybos trūkumus. Kaip teigia med. dr. doc. Rimantas Stukas "kaip rodo Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimai, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių daugeliui gyventojų trūksta, taigi maisto papildai, kuriuose yra šių rūgščių, daugeliui tiesiog būtini". Neveltui omega-3 ir omega-6 riebiosios rūgštys yra vadinamos būtinosiomis riebiosiomis rūgštimis, kurias būtina gauti su maistu, nes organizmas pats jų nesintetina. Jos yra gyvybiškai būtinos, nes įeina į ląstelių membranų sudėtį ir dalyvauja įvairiose organizmo funkcijose. Ypač svarbų vaidmenį vaidina centrinėje nervų sistemoje ir akies tinklainėje. Per paskutinį šimtmetį šiuolaikinėje mityboje itin sumažėjo omega-3 riebiųjų rūgščių ir tai iškreipė optimalią omega-3 ir omega-6 proporciją.  Omega-3 trūkumas yra siejamas su padažnėjusiomis atminties problemomis, depresija, įvairiais uždegimais ir alergijomis, diabetu, egzema, artritu, svorio sutrikimais bei širdies ir kraujagyslių ligomis.  Pirmieji riebiųjų rūgščių trūkumo ženklai yra sausėjanti oda, nuovargis, suirzimas, būna sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Labiausiai žmogaus organizmas įsisavina omega-3 riebiąją rūgštį iš riebios žuvies, tokios kaip lašiša, tuna, skumbrė ir sardinės, tačiau dėl padidėjusio užterštumo specialistai nerekomenduoja žuvies vartoti dažniau nei du kartus per savaitę. Tokiu atveju praverčia natūralūs riebiųjų rūgščių papildai. Renkantis riebiųjų rūgščių preparatus patariama atkreipti dėmesį į preparato kokybę. Ne visi riebiųjų rūgščių preparatai yra vienodi. Labai svarbu, kad papildas būtų natūralus, kokybiškas ir išvalytas nuo taršos toksinų, o veiksmingumas kliniškai įvertintas.

Iš kitų maistingų medžiagų, Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, gali trūksti jodo, nes mūsų dirvožemis šio elemento beveik neturi, o įvairių jūros dumblių lietuvių virtuvėje praktiškai nėra. Jodas yra itin svarbi medžiaga, atsakinga už skydliaukės veiklą. Pastebėta, jog vaikų intelekto koeficientas yra aukštesnis, jei jų mamai nėštumo metu netrūko jodo. Sintetiniu būdu gautas jodas nėra gerai pasisavinamas, todėl rekomenduojama dažnai vartoti jūros dumblius (jūros kopūstai, arame, hidžiki, kombu ir vakame) arba iš sausų jūros dumblių gautas kapsules. Juose yra gausu ir kitų mineralų. Spirulina taip pat yra geras jodo šaltinis.

Labiausiai žmonės vartoja multivitaminus ir mineralų mišinius. Turbūt tai yra patogiausias būdas išvengti vitaminų ir mineralų trūkumo.

Mitybos specialistai dažnai perspėja, jog jei žmogaus virškinamoji funkcija yra susilpnėjusi, sutrinka maistingųjų medžiagų pasisavinimas. Žmogus gali valgyti sveikiausią maistą ir geriausius maisto papildus, tačiau iš to bus mažai naudos. Tuomet yra svarbu atstatyti susilpnėjusių organų funkcijas specialia mityba ir specialiais maisto papildais, nes įprastos piliulės tiesiog bus neįkandamos silpnam skrandžiui.

Preparato natūralumas, grynumas, forma ir skonis

Vaistinėse gausu sintetiniu būdu gautų vitaminų ir mineralų preparatų, tačiau organizmas jų neįsisavina taip gerai kaip organinės kilmės maistingųjų medžiagų. Renkantis preparatą pirmenybę geriau teikti iš natūralių medžiagų išgautiems maisto papildams. Pavyzdžiui, geležies trūkumas yra aktualus daugeliui žmonių. Dėl to prastėja kraujo kokybė, vargina nuovargis ir energijos trūkumas, gali išsivystyti anemija. Geležies turėtume gauti su maistu, bet nevisiems pavyksta užtikrinti pakankamą mineralo kiekį. Vartoti sintetiniu būdu gautą geležies mineralą nėra itin patraukli mintis, tuolab kad gali pykinti. Tad skystos organinės geležies formulė, gaminama iš žolelių ekstraktų, vaisių, mielių ir jūros žolių yra puiki alternatyva, atitikanti natūralumo kriterijų. Dažnai maisto papilduose galima rasti sintetinių stabilizatorių, dažiklių ir saldiklių. Jei įmanoma, patariame rinktis kuo grynesnius, be papildomų organizmui nereikalingų medžiagų. Taip pat yra pastebėta, jog organizmas lengviau pasisavina maistingas medžiagas, jei preparatas yra skystos formos. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių virškinamoji funkcija yra nusilpusi ir sunkiai virškina kapsulės apvalkalą. Preparato skonis neturi būti bjaurus, nes kitaip įsijungia neigiamas placebo efektas ir sumažėja teigiamas preparato poveikis sveikatai.

Mokslinis pagrįstumas

Nors tradicijos svarbu, tačiau jei senolių išmintį patvirtina šiuolaikinis mokslas ir pagrindžia klinikiniais tyrimais, tai prideda daugiau pasitikėjimo preparato formuluote. Pavyzdžiui, nuo seniausių laikų Naujosios Zelandijos čiabuviai maoriai žinojo, kad žaliųjų midijų vartojimas stiprina jų sveikatą. Mokslininkai atkreipė dėmesį, jog maoriai nesiskundė sąnarių funkcijos sutrikimais ir pradėjo tyrinėti šį fenomeną. Paaiškėjo, jog žaliųjų midijų riebalai turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir veiksmingai apsaugo sąnarius nuo uždegimo. Ilgą laiką mokslininkai vargo su žaliųjų midijų aliejumi, nes nepavykdavo užkirsti kelio oksidacijai ir išlaikyti terapeutinį poveikį. Po ilgų tyrinėjimų ir bandymų, japonų mokslininkai rado būdą kaip užkirsti kelią aktyvių lipidų oksidacijai. Aktyvūs lipidai buvo stabilizuoti. Tai leido pradėti patikimus klinikinius tyrimus. Vis daugiau maisto papildų gamintojų inicijuoja klinikinius tyrimus, nes remtis vien tik bibliografine medžiaga apie sudėtines preparato dalis nėra tikslu. Tai kad tam tikros žolelės turi gydomųjų savybių, nereiškia, kad terapeutinis poveikis yra išsaugotas gaminant iš žolelių tabletės. Gamybos metodai gali nuniokoti aktyvių medžiagų veiksmingumą. Todėl vis labiau tampa svarbūs klinikiniai tyrimai su galutine preparato formule. Europos Sąjunga ruošia įstatymo projektą, pagal kurį keisis maisto papildų reklamos apribojimai tiems gamintojams, kurie turės klinikinius tyrimus.

Kaina

Kaina turi atitikti preparato vertę. Dauguma Lietuvoje esančių maisto papildų yra pateikiami mažesnėmis pakuotėmis nei užsienyje tam, kad sumažinti produkto kainą. Tik nutylima, kad vis tik teigiamas poveikis pasireiškia po ilgesnio laiko, tad sumažintos pakuotės neužteks. Kitas gamintojų triukas siekiant mažinti kainą ir pelnyti masinio vartotojo palankumą - mažos veikliųjų medžiagų dozės. Vartojant tokius maisto papildus mes taip niekad ir nepasijausime geriau. Gal tik suveiks placebo efektas.

Svarbu žinoti

Maisto papildai yra tiesiog didesnės koncentracijos maistingos medžiagos skirtos užkamšyti nepilnavertės mitybos spragas, tačiau negalinčios pakeisti pilnavertės mitybos. Būkit reiklūs ir išrankūs ir maistui, ir maisto papildams. Maistas - kaip degalai, kokius pilsit, taip ir važiuosit.

Pabaigai

Meilė maisto papildams neužsimezgė iš pirmo žvilgsnio. Tas prisijaukinimo procesas truko ilgokai. Manyje vis dar liko aštraus skepticizmo likučių ir naivaus idealizmo, kad vis tik maistas gali būti mūsų vaistas. Konkrečios žinios padeda išsklaidyti skepticizmą ir nepasimesti informacijos labirinte, tačiau Lietuvoje labai trūksta nepriklausomų dietologų ir maisto papildų išmanėlių. Trūksta ir gerų maisto papildų. Užsienyje gausu specializuotų natūralių preparatų parduotuvių, kuriose parduodami ne tik produktai, bet ir teikiama profesionali informacija. Patekti į tokių parduotuvių lentynas neužtenka geros kainos ir gudrios marketingo strategijos su agresyviais reklaminiais šūksniais apie tai „kokia stebuklinga ta piliulė". Ten dirbantys vadybininkai dažnai yra baigę profesionalias natūralios medicinos, homeopatijos, anatomijos ar dietologijos studijas. Fresh&Wild parduotuvių tinklo Londone komercijos direktorė Margreet Westerhous teigia, jog labai svarbu, jog sprendimus priimantis žmogus galėtų atskirti pelus nuo grūdų bendraujant su tiekėjais ir įvertinant jų teiginius apie preparato kokybę ir veiksmingumą. Nauji produktai yra vertinami itin griežtai, tam kad pirkėjai galėtų būti ramūs rinkdamiesi šio parduotuvių tinklo preparatus. Toks verslas remiasi ne tik trumpalaikiu pelno siekimu, bet ir etiškomis vertybėmis. Apie tai Lietuvoje kol kas galime tik pasvajoti. Todėl nors ir užkliuvo keletas vertingų maisto papildų, vis tiek nepamiršiu savo čiobrelių arbatos, ekologiško medaus ir miško uogų. O patarimus dėl maisto papildų kol kas importuosiu iš užsienio.  

Indrė Kleinaitė, 2006 m.