Gyvenimas kaip didelė virtuvė

Yra toks senas ir jau nuobodžiai skambantis pasakymas: „sveikata - didžiausias turtas". Kol ją turime, nevertiname. Susirūpiname tuomet, kai sunegaluojame. Tik tuomet galbūt net neturime jėgų domėtis ir rūpintis savo sveikata, nes tysom lovoje su temperatūra arba apsimetame didvyriais ir vis tiek sukandę dantis tęsiame darbus. Ir kaip greito išsigelbėjimo griebiamės vaistų. Vaistų nuo temperatūros. Vaistų nuo galvos skausmo. Vaistų nuo skrandžio sutrikimo. Vaistų nuo nuovargio ir blogos nuotaikos. Mano tėvų namuose būdavo toks stalčius. Vaistų stalčius. Neperseniausiai aš tą stalčių ištraukiau ir apverčiau aukštyn kojomis. Ir visus vaistus sukroviau į šiukšlyną, nes jie ten gulėjo nuo mano vystyklų laikų. Net akis išverčiau nuo praimtų ir nesunaudotų vaistų įvairovės. Nebuvo tik antidepresantų. Ne tie laikai mat.

Naudodami tiek vaistų, turbūt stebimės kaip vis nepavyksta išlipti iš užburto vaistų vartojimo rato. Nenuostabu, juk ne nuo vaistų priklauso mūsų sveikata. Vaistai reikalingi ekstremaliais atvejais, kai operuoja dantį, užklumpa ūmus skausmas ar gyvybei gresia pavojus. O šiaip tai kasdienė savijauta ir sveikata priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Aišku, yra laimingų žmonių, kurie tiesiog iš prigimties yra atsparūs ligoms, tačiau net ir tokie laimingieji gali sunegaluoti, jei netausos savo sveikatos.

Nuo ko priklauso mūsų sveikata? Mano subjektyvia ir šiek tiek asmenine patirtimi paremta nuomone, sveikatai daro įtaką penki svarbūs veiksniai: maistas, judėjimas, poilsis, požiūris ir aplinka. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo mintimis apie maistą. Judėjimas, poilsis, požiūris ir aplinka - atskiros temos, nors šiek tiek užkabinsiu aplinką ir šiuose pastebėjimuose.

Taigi, apie maistą. Fiziologiniu požiūriu, tam kad žmogaus organizmas tinkamai funkcionuotų, reikalinga gauti:

• omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių, dar taip vadinamų būtinųjų riebiųjų rūgščių, nes abi jos yra gyvybiškai svarbios
• bent 8 amino rūgščių ( 10  - vaikams, 11  - kūdikiams)
• 13 vitaminų
• 20 arba 21 mineralų (ekspertai negali apsispręsti)
• vandens
• energijos (kitaip tariant, kalorijų )
• deguonies
• šviesos

Taigi, pirmas žingsnis į sveikatą yra išsiaiškinti kokių medžiagų mums trūksta ir užtikrinti pastovų jų gavimą. Sveikata prasideda virtuvėje. Kai kam gali atrodyti, jog laiko gaišti virtuvėje neverta, nes galima naudoti įvairius pusfabrikačius arba valgyti kavinėse ir restoranuose, tačiau nė viena kavinė ar restoranas negali pakeisti namuose pagaminto maisto. Laikas, tariamai sugaištas virtuvėje, yra geriausia investicija į savo sveikatą.

Aišku, norint savo mityba stiprinti sveikatą, teks šiek tiek paįvairinti racioną ir praplėsti iš močiutės išmoktų receptų spektrą. Juk bulviniais blynais su spirgučiais ir kotletais labai sveikatos nepastiprinsi. Nors sveikai maitintis nebūtinai reiškia gamintis sudėtingus, aukšto pilotažo, patiekalus. Svarbu maisto produktų įvairovė, nepriekaištinga kokybė, grynumas, maistingumas, gaminimo būdai, suderinamumas, skonis, pateikimas ir nusiteikimas. Sukiotis virtuvėje ir derinti įvairiausius ingredientus gali būti labai linksma ir prasminga atrakcija, savotiška meditacija ir poilsis nuo intelektualaus galvą kvaršinančio darbo. Ir labai kūrybingas užsiėmimas. Kažkas yra pasakęs: „jei tu gali pagaminti ką nors skanaus, tai reiškia tu gali gyvenime pasiekti bet ką, nes kulinarija reikalauja iš tavęs disciplinos, kūrybingumo ir įgūdžių. gyvenimas - tarsi didelė virtuvė." Argi ne prasmingas pastebėjimas?

Dar gi. Jei koks nors sveikos mitybos konsultantas pradeda aiškinti, kad negalima valgyti to ar ano, reikia atsisakyti kito ir trečio, kad reikia susilaikyti ir kontroliuoti, badauti ir mažinti porcijas - tai pasakysiu atvirai, kad tokių patarimų laikymasis dažniausiai baigiasi besaikiu nesuvaldomu smaguriavimu, ir mūsų pastangos tikrai sveikai maitintis nueina pavėjui.

Mitybos racioną ne riboti reikia, o praplėsti, paįvairinti ir gerinti kokybę. Norint mažiau valgyti mėsos, reikia rasti kuom pakeisti mėsą tuščioje lėkštės dalyje, kur paprastai būna mėsa. O valgant mėsą, rinktis tik pačios geriausios kokybės. Norint atsisakyti beverčių miltinių patiekalų, reikia pasirinkti kitus angliavandenių suteikiančius produktus. Norint atsisakyti pyragaičių, reikia sugalvoti kaip kitaip galime patenkinti savo natūralų poreikį saldžiam maistui. Norint sutramdyti savo apetitą nesveikam maistui, reikia sočiai prisivalgyti patiekalų, kuriuose yra daug daržovių, tiek žalių, tiek keptų ar garuose virtų, pakankamai baltyminio maisto, šiek tiek angliavandenių, gautų iš neapdorotų grūdų, tokių kaip rudi ryžiai, sorų kruopos ar grikiai. Riebalai. Taip, negalima pamiršti riebalų. Gerųjų, aišku, kurie yra randami augaliniuose šalto spaudimo nerafinuotuose aliejuose. Neapsiribokite įprastais saulėgražų ar alyvuogių aliejais, paįvairinkite ir įdomesniais kaip sezamo ar moliūgų sėklų, arba graikinių riešutų aliejais. Ir beabejo, viskas turi būti subtiliai pagardinta įvairiomis žolelėmis, prieskoniais ir pagardais. Ir galime pasigaminti labai skanių, paprastų ir sveikų desertų - kad ir kepta kriaušė su uogomis ir medumi. Galima pasikliausti receptų knygomis, bet visada įdomiau yra improvizuoti ir kurti patiems. Tuolab, kad receptų knygose yra pateikiami gan sudėtingi patiekalai, o mes gi nenorime per ilgai užsibūti virtuvėje. Tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau, kad pagaminti pilnavertį, sveiką ir skanų patiekalą.

Verta išbandyti įvairias dietas, bet neverta užsibūti ilgėliau ties viena „ta vienintele ir geriausia" dieta. Verta riboti mėsos, saldumynų ir alkoholio vartojimą, tačiau neverta pamiršti gero steiko, gryno juodo šokolado ir gerai subrandinto raudono vyno skonį. Ir to palaimingo jausmo, apimančio ragaujant pečiuje kepto močiutės pyrago. Nes jei kasdien suteiksime savo kūnui tik patį geriausią ir sveikiausią maistą, tai organizmas sugebės susidoroti su nekasdieniais saikingais pasmaguriavimais, labiau reikalingais mūsų sielai nei kūnui. Tik tuomet būkime labai išrankūs ir nealpkime dėl masinės gamybos bulkučių.

Net ir labai prisižiūrint savo mitybą, skaičiuojant sunaudotas kolorijas, mineralus ir vitaminus, angliavandenius, baltymus ir riebalus, keblu yra užsitikrinti optimalų gaunamų medžiagų kiekį. Beto, traktuojant kulinariją kaip meną, nesinori užsiciklinti racionaliuose kolorijų skaičiavimuose. Juk norisi tiesiog atsipalaiduoti ir eksperimentuoti. Beto, net vartodami pačius gryniausius produktus, mes nebūtinai gausime visų reikiamų vitaminų, mineralų, riebiųjų rūgščių ir kitų reikalingų medžiagų dėl dviejų labai paprastų priežasčių. Pirma, mūsų organizmas gali jų nepasisavinti jų dėl įvairių vidinių priežasčių, tokių kaip nusilpusi virškinimo funkcija ar gerųjų bakterijų trūkumas žarnyne. Antra, dėl chemikalų ir pesticidų naudojimo žemdirbystėje, dėl antibiotikų ir hormonų naudojimo gyvulinkystėje, paukštininkystėje ir žuvininkystėje, dėl aplinkos užterštumo bei modernaus maisto apdorojimo technologijų per paskutinius 100 metų mūsų maisto kokybė labai suprastėjo. Pavyzdžiui, morkos, kopūstai, brokoliai ir turbūt kitos įvairios daržovės prarado nuo 75% iki  90% vitaminų ir mineralų. Jautiena ir paukštiena prarado ne tik savo skonį, bet tapo pavojingai toksiški, žuvyse randama per daug gyvsidabrio ir sunkiųjų metalų, o neteisingai apdoroti riebalai tampa kancirogeniniai ir skatina širdies bei kraujagyslių ligas. Maisto pramonėje dominuoja balti miltai, mėsa, pieno produktai ir cukrus. Vien dėl politinių priežasčių verta mažinti šių produktų vartojimą.

Taigi, esant tokiai nelemtai situacijai galima imtis keleto priemonių: ekologinis aktyvizmas arba mitybos papildymas maisto papildais. Arba ir tas, ir tas, nes ekologinis aktyvizmas reikalauja daug jėgų, kurias turbūt neužtektų papildyti net labiausiai subalansuotu, bet neekologišku maistu. Maisto papildų įvairovėje taip pat maišatis. Ką pasirinkti? Ko man ištikro reikia? Kuris maisto papildas yra kokybiškas? Taip, tikra tiesa, jog dažnai maisto papilduose esančių maistingų medžiagų yra labai mažai, arba jas sunku organizmui pasisavinti, ypač jei skundžiamės sutrikusia virškinamąja funkcija, tačiau verta atidžiai patyrinėti šią sritį ir tikrai galima išsirinkti gerų maisto papildų. Jei kasdien nevalgome žuvies, mums gali trūkti riebiųjų rūgščių, ypač omega-3, tad logiška būtų papildyti savo racioną kokybiškais omega-3 preparatais. Jei išvis nevalgome mėsos, mums gali trūkti geležies. Jei netoleruojame laktozės ir nevartojame pieno produktų, gali trūkti kalcio, ypač žiemą, todėl verta papildyti racioną kalcio preparatais. Galima papildomai naudoti įvairius mineralus ir vitaminus, tačiau geriau juos naudoti biologinės kilmės, o ne išgautus sintetiniu būdu. Lengviau įsisavinami yra tie vitaminai, kurie yra pateikiami skystoje formoje ir yra išgauti iš įvairių vaisių, žolelių ar uogų. Tai yra ypač patartina tais atvejais, jei vasarą nespėjome užsišaldyti pilno šaldiklio mėlynių ar bruknių. Lietuvos miškuose augančios uogos yra bene vienintelės intensyvios žemdirbystės nepaliestos kultūros, todėl yra pačios vertingiausios savo maistine verte.  Kiekvieno atvejis gali būti vis kitoks, tad patartina atidžiau išsitirti galimų maistinių medžiagų trūkumus, kad nevartoti papildomai ko nereikia ar netyčia pražiopsoti ko mums labai trūksta. Maisto papildai yra tiesiog didesnės koncentracijos maistingos medžiagos skirtos užkamšyti nepilnavertės mitybos spragas, tačiau negalinčios pakeisti pilnavertės mitybos. Tad kol visi kolektyviai nepradėsime burbėti ir kelti bangų dėl pavojingai suprastėjusios mūsų maisto kokybės, kol nepradėsime boikotuoti neteisingai apdorotų maisto produktų ir apsipirkinėti ekologinių ūkinininkų turguose, tuomet...oi, net nesinori leistis į pesimistines prognozes, bet tikrai tuomet bus nekas su tuo mūsų sveikatos tausojimu.

Indrė Kleinaitė, 2006 m.