Kuo nepasidomėjo TV3 laidos „Akistata“ žurnalistai ir kodėl?
 |
GYVA.LT komentaras apie 2010 m. gruodžio 15 d. K. Krivicko laidą „Akistata“, kurioje buvo nagrinėjama geriamojo vandens kokybės tema.
2010 m. gruodžio 15 d. TV3 parodė K. Krivicko laidą „Akistata“, kurioje buvo nagrinėjama geriamojo vandens kokybės tema, nors žodis „nagrinėjama“ šiai laidai nelabai tinka. Laidoje buvo konstruojama visuomenę gąsdinanti žinia, kad vanduo iš čiaupo yra mirtinai pavojingas. Nors laidoje buvo ir tiesos, ir teisingai keliamų klausimų, tačiau vertinant pagal profesionalios žurnalistikos standartus laida parengta neišsamiai, nutylint dalį svarbių faktų, manipuliuojant pašnekovų pateikiama informacija, naudojant neteisingą informaciją ir nepagrįstai gąsdinant. Akivaizdu, kas turės naudos iš šios laidos - tai vandens plastikiniuose buteliuose ir vandens filtrų pardavėjai. Vienas iš laidos pašnekovų Vytautas Pelakauskas buvo pristatomas kaip chemikas nutylint, jog jis taip pat yra įmonės, prekiaujančios vandens filtrais, vadovas. Laidoje taip pat sukosi „Žalia giria“ reklama. Išvadas darykitės patys!
Pagirtina, kad laidos kūrėjai kelia opų klausimų dėl nitratų aptinkamų Lietuvos šulinių vandenyje. Pagal statistiką, apie 1 mln. Lietuvos žmonių naudoja šulinių vandenį, kuriame dėl neteisingo šulinių įrengimo gali būti aptinkama nitratų. Lietuvos gyventojai yra informuojami nenaudoti neištirtų šulinių vandens kūdikiams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms, o vandens tyrimus atlikti tik nepriklausomose laboratorijose.
Šiuo metu viešai prieinamu švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu gali naudotis 73 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95 proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu. Kas yra saugus, švarus ir tinkamas gerti vanduo? Koks vanduo teka iš čiaupo? Kuomet daugybei pasaulio žmonių saugus geriamas vanduo yra nepasiekiamas, Lietuvoje galime džiaugtis galintys gerti jį tiesiog...iš čiaupo. Bet, kaip sakoma, ką turi – to nevertini.
Lietuvoje yra atskirų vandenviečių, tokių kaip laidoje minimas Lentvaris, kurių tiekiamo vandens kokybė nėra gera, tačiau negalima daryti apibendrinimų ir taikyti jų visos šalies ar miesto mastu. „Pas visus toks vanduo“ kartojo laidos žurnalistė atlikus tyrimą pas vieną iš pašnekovų ir aptikus nitratų. Neaišku, kaip ši žurnalistė baigė universitetą, nes atrodo, kad ji neturi bazinių žinių apie tai, kaip turi būti atliekamas patikimas objektyvus tyrimas. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose centralizuotai tiekiamas vanduo yra išskirtinai puikios kokybės, neužterštas nitratais. Lietuva turi ypatingai geros kokybės požeminį vandenį, kuris užsienyje yra prilyginamas mineralinio vandens kategorijai.
Kodėl laida manipuliacinė? Todėl, kad kuomet pašnekovas kalba apie šulinio vandenyje aptinkamus nitratus, rodomas tekantis vanduo iš čiaupo. Akivaizdu, jog laidos kūrėjams mažai rūpėjo, ką sako jų pašnekovai ir kokia yra tikroji geriamojo vandens situacija Lietuvoje. Laidos kūrėjams rūpėjo išgąsdinti visą Lietuvą, kad vanduo iš čiaupo yra mirtinai pavojingas. O kad fasuoto vandens pardavėjai ima vandenį iš ten pat, iš kur atkeliauja ir iš čiaupo bėgantis vanduo, laidos autoriai nutylėjo.
Kodėl laida klaidinanti? Todėl, kad laidos kūrėjai teigia, kad kietas vanduo yra pavojingas žmogaus sveikatai. Netiesa. Kietas vanduo „pavojingas“ arbatinukams ir buitinei technikai, tačiau žmogaus sveikatai kietesnis vanduo yra sveikesnis. Geležis, magnis ir kalcis yra ne tik nepavojingi žmogaus sveikatai, jie yra būtini. Kuo minkštesnis vanduo, tuo jis labiau „plauna“ mineralus iš žmogaus organizmo. Mokslininkai pastebi, jog žmonės, geriantys kietesnį vandenį, 25 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kokius faktus nutylėjo laidos kūrėjai? Jie nutylėjo, jog per didelis kiekis geležies, kuris pakeičia vandens skonines savybes, yra vandens tiekėjų šalinamas pasitelkiant įvairius smėlio filtrus. Nutylėjo, jog vandenyje plastikiniuose buteliuose aptinkama žaliamėlių pseudomonų bakterijų ir kad osmosiniu filtru „išvalytas“ vanduo yra taip pat žalingas ir pavojingas kaip ir nitratais užterštas vanduo. Kai kurie buitiniai filtrai vandenį demineralizuoja taip, kad jis tampa fiziologiškai bevertis. Juk mineralinį vandenį mes ir perkam būtent dėl ten esančių mineralų, tai kodėl šaliname juos filtrais?
Laidoje minimos legionelės yra šilto vandens problema, o vandens tiekėjai tiekia šaltą vandenį. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra nuo 20 iki 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Todėl šaltame vandentiekio vandenyje legionelių negali būti. Legionelių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60oC. Iš čiaupo tekančio karšto vandens naudoti maisto ruošimui nerekomenduojama.
Laidos žiūrovai nepagrįstai buvo gąsdinami ir parūdijusiais vamdžiais. Plieniniais vamdžiams vandeniui tekant susidaro rūdys, tačiau tai nekelia grėsmės sveikatai. Žinant kiek sveikatai žalingo alkoholio ir nesveiko maisto suvartoja lietuviai, darosi juokinga dėl bereikalingai keliamo ermyderio dėl išskirtinai gero iš čiaupo bėgančio vandens daugumoje Lietuvos vietovių. O kad neprofesionalūs žurnalistai laidoje diagnozuoja pašnekovų ligos priežastis dvelkia būrimu iš kavos tirščių.
Žiūrint laidą kilo klausimas dėl atliktų nitratų testų – ar jie patikimi? Vandens laboratorijų atstovai teigia, jog įranga, nustatanti nitratų kiekį vandenyje, kainuoja dešimtimis tūkstančių, tai kyla abejonių dėl 5 Lt kainuojančio testo, naudoto laidoje. Gyventojai yra perspėjami nepasitikėti filtrų pardavėjų atliekamais testais, o norintys ištirti vandens kokybę turėtų kreiptis į nepriklausomas laboratorijas. „Tatulos“ programos ūkininkai, tyrę nitratus daržovėse, pastebėjo didžiulį neatitikimą tarp šio 5 Lt kainuojančio testo ir tyrimų, atliktų laboratorijose. Peršasi išvada, kad šis 5 Lt kainuojantis testas yra filtrų pardavimus skatinantis triukas, o ne patikimas tyrimas.
Stebint žiniasklaidos areną plačiau, galima pastebėti tendencingą vandens iš čiaupo demonizavimą. Akivaizdu, kad yra metamos didžiulės pajėgos išlaikyti žmonių nepasitikėjimą vandens iš čiaupo kokybe, nes ant šio nepasitikėjimo yra daromi didžiuliai pinigai. Žmogus per metus neišgeria kubo vandens, tad geriamas vanduo iš čiaupo nekainuoja nė 5 Lt. per metus, o nuolat perkant fasuotą vandenį per metus galima išleisti iki 4000 Lt. vienam žmogui. Žmonės piktinasi nežymiai didėjančia vandens kaina, o nepaskaičiuoja kiek šimtų ar net tūkstančių išleidžia fasuotam vandeniui ar nereikalingiems vandens filtrams. Su šiais pinigais galima būtų sparčiau sutvarkyti likusias technologiškai atsilikusias vandenvietes ir užtikrinti švarų, saugų, skanų ir pigų vandenį visiems Lietuvos gyventojams.
Per vieną laidą TV žiūrovai buvo gąsdinami asbocementiniais vamzdžiais. Remiantis Grigiškių atveju, buvo daroma išvada, kad visa Lietuva išklota asbocementiniais vamzdžiais, nors asbocementinių vamzdžių Lietuvoje yra likę nedaug, renovuojant jie yra keičiami. Didžiausią pavojų asbestas kelia žmogui, kai jo dalelės patenka į orą ir yra įkvepiama į plaučius, o asbetcemenčio gaminiuose asbesto plaušeliai yra surišti ir į aplinką neišsiskiria. Pagirtina, kai žurnalistai, gindami visuomenės interesą, parodo vandens tiekėjams, ką jie turėtų daryti sparčiau ar kitaip, tačiau gąsdinti visuomenę neteisingai manipuliuojant faktais yra nusikaltimas.
GYVA.LT komanda
GYVA.LT nuo š.m. gegužės mėn. vykdo aplinkos tausojimo akciją „Nepirkime vandens plastikiniuose buteliuose“ ir išsamiai bei visapusiškai nagrinėja geriamojo vandens temą. Kviečiame susipažinti su akcijos eigoje sukaupta informacija.
Pasirašyti už akciją "Nepirkime vandens plastikiniuose buteliuose"