Dinozaurai kostiumuose
Komentaras apie 2006 m. nacionalinės pažangos premijas
Nuo senų laikų ritualai vaidina svarbų kultūrinį vaidmenį. Ritualai mums atkoduoja tvyrančias vertybes ir sustiprina kultūrinę aplinką bei jėgos pasiskirstymą. Neseniai per Lietuvą nuaidėjo garbingas Nacionalinės pažangos premijos įteikimo ritualas. Premija buvo įteikta už pažangą kardiochirurgijoje, biotechnologijų sritis gavo apdovanojimą už indėlį į gyvenimo kokybę ir šalies konkurencingumo didinimą, o kultūros pažangos premija buvo įteikta už „Europos parko" įkūrimą. Žiniasklaida negailėjo liaupsių šiam „mūsų krašte precedento neturinčiam įvykiui", kuris įrodė „mokslo, meno ir verslo vienovę".
Stebint šį garbingą ir aukščiausio lygio viešųjų ryšių strategų surežisuotą spektaklį, man ramybės nedavė štai tokie klausimai.
Pirma, jei Nacionalinės reikšmės premija buvo įteikta už tobulesnes širdies persodinimo operacijas, ar tai reiškia, kad Lietuvoje nėra vertinami tokie dalykai kaip sveikos aplinkos kūrimas, sveikos gyvensenos propagavimas ir ligų prevencija? Juk atrodo niekam ne paslaptis, kad širdies ligas skatina neteisinga mityba, judėjimo trūkumas ir kasdien vis patiriamas stresas, tad ar ne protingiau būtų imtis šią problemą spręsti kompleksiškai, aišku, nenuvertinant ir kardiochirurgijos, kas irgi yra itin sudėtingas specializuotas darbas, kuris nusipelno pagarbos ir įvertinimo. Tačiau vertėtų gerai pasvarstyti ar nacionaliniame lygmenyje ne pažangiau būtų skatinti ligų prevenciją ir sudaryti sąlygas sveikam gyvenimo būdui, nes tai turėtų platesnį ir ilgalaikiškesnį poveikį visuomenės sveikatai.
Antra, jei Nacionalinės reikšmės premija buvo įteikta už biotechnologijų pramonės pagrindų kūrimą, ar tai reiškia, kad Lietuva nacionaliniu mąstu palaiko skubų ir neatsakingą embrioninio genų inžinerijos mokslo taikymą versle? Visame pasaulyje biotechnologijų verslas sulaukia kritikos ir pasipriešinimo iš aplinkosauginius ir visuomeninius interesus ginančių organizacijų tokių kaip „Green Peace", „GMWatch", „Institute of Science in Society", „Friends of the Earth" ir kitų. Ar tai reiškia, kad mes didžiuojamės, kad mūsų „pažangiausia" pramonės sritimi yra nominuojama ta, kuri remiasi pasenusia genų teorija? Beabejo, remti mokslinius genų tyrimus yra teisinga ir pažangu, nes tai skatina pažinimą, tačiau atsižvelgiant į ilgalaikes genų modifikacijos grėsmes, yra neprotinga skubinti praktinį genetinių manipuliacijų taikymą. Išsamiau apie genetinę inžineriją skaitykite straipsnyje „Genų loterija. Be pralaimėjimų?".
Trečia, nors man pačiai labai patinka „Europos parkas" ir aš net neabejoju šio parko menine ir kultūrine reikšme, tačiau nori nenori kyla klausimas, ar tai, kad šiam parkui buvo įteikta Nacionalinės reikšmės premija reiškia, kad Lietuvoje yra nevertinamos viešosios erdvės, kurioje žmonės galėtų nekomerciškai leisti laiką mieste ar už miesto gamtoje? Juk nekiekvienas ir nedažnai gali sau leisti pirkti bilietą į „Europos parką". Juk nekiekvienas turi kaimo sodybą ir taip jau gavosi, kad tapo problematiška patekti prie ežero, upės ar jūros tose vietose, kurios tapo privačios. Vietoje to, kad būtų kuriama nacionalinės reikšmės politika, skatinanti kuo daugiau žmonių naudotis gamtos teikiamai natūraliais meno kūriniais, ši Nacionalinė premija, skirta „Europos parkui" komunikuoja mums rezervuarinį ir komercišką požiūrį į gamtą ir meną.
Nežinau šios Nacionalinės pažangos premijos kuluarų ir kaip buvo skirstomi apdovanojimai, tačiau šis ritualas man komunikavo ne itin džiugią žinią apie Lietuvoje dominuojantį mąstymą. Tai, kad šio pasenusio - redukcinio - mąstymo konkrečios išraiškos buvo pateikiamos kaip pačios pažangiausios Lietuvoje, man kėlė ir liūdesį, ir juoką. Taip pat įdomu, ar lygių teisių kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad šiame renginyje beveik vienareikšmiškai dominavo vidutinio amžiaus vyrai, o moterys atliko tik estetinį vaidmenį? Šis renginys man simboliškai atspindėjo Lietuvoje tvyrančią situaciją, ir stebint šį ritualą mane kaip niekad apsėdo emigravimo iš Lietuvos manija. Kažkodėl prisiminiau Anitos Roddick, kosmetikos parduotuvių tinklo Body Shop įkūrėjos ir žmogaus teisių aktyvistės, 1987 metais mesteltą frazę viename iš renginių, kur irgi vyravo vidutinio amžiaus vyrai arba vadinamąsias muskuliniškas vertybes sureikšminusios moterys: „jūs esate dinozaurai kostiumuose". Taiklesnės frazės nesu girdėjusi.
Indrė Kleinaitė, 2006 m. Atgimimas Nr. 27