Šaltinių vanduo gali būti užterštas bakterijomis

Sužinoti, ar galima gerti šaltinio vandenį, žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. Tai kainuoja, ir gana nemažai. Todėl Lietuvos žaliųjų sąjūdis užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį. Šaltinių vandens mėginiai paimti Antakalnio mikrorajone Plytinės g. ir Antakalnio g. (prie Antakalnio žiedo), taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio.

Geriamasis vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus: jame neturi būti mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai. Lietuvoje reikalavimai vandens saugai ir kokybei nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”. Geriamasis vanduo turi atitikti šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius.

Jei vanduo neatitinka šių reikalavimų, šaltinio vanduo gali kelti pavojų sveikatai. Į šaltinį kartu su gruntiniu vandeniu gali patekti teršalų. Vandens kokybė priklauso ir nuo geologinių sąlygų: smėlingose vietovėse tarša patenka iš tolimesnių taršos šaltinių dėl intensyvios vandens filtracijos, molingose vietose taršos tikimybė mažesnė. Bene pavojingiausias yra mikrobinis vandens užterštumas. Nes esant patogeniniams organizmams žmonės gali susirgti infekcinėmis ligomis.

Visų tirtų šaltinių vanduo atitinka cheminius rodiklius, tačiau dviejuose iš jų rasta koliforminių bakterijų, o tai reiškia, kad tirtas vanduo neatitinka geriamajam vandeniui keliamų mikrobiologinių reikalavimų.

Plytinės g. šaltinio vandenyje nerasta koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų, kas visiškai atitinka geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Kitų šaltinių (Antakalnio g. prie Antakalnio žiedo, taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio) vandenį gerti nerekomenduotina – jų vanduo bakteriologiškai nesaugus. Tokį vandenį rekomenduotina virinti.

Nors šaltiniai trykšta iš pažiūros švarioje vietoje, tačiau netoli gali būti kapinės, sumestos senos trąšos ar kas nors likę nuo karo laikų. Todėl reikėtų nuodugniau įvertinti apylinkes. Šaltinių vanduo “apgaulingas” ir tuo, kad jų vandens kokybė nuolat kinta. Ji gali pablogėti, kai tirpsta sniegas, yra lietingi metai ar dažnai ir smarkiai lyja. Tada pakyla gruntinio vandens lygis ir teršalai lengviau patenka į vandenį. Biologiniu požiūriu svarbu vandenį ištirti vasaros pabaigoje, kai viskas įšilę. Šaltinio vanduo turi būti tiriamas reguliariai.

Žaliųjų sąjūdis rekomenduoja vartoti centralizuotai tiekiamą vandenį, nes jo cheminiai ir mikrobiologiniai reikalavimai yra nuolat tikrinimi. Jei nusprendėte gerti šaltinio vandenį nepamirškite, kad Antakalnio g. prie Antakalnio žiedo, o taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio esančių šaltinių vandenį rekomenduotina virinti. Tai skelbiama ir informaciniuose pranešimuose, kuriuos Žaliųjų sąjūdis pakabino šalia minimų šaltinių.

Marija Tamkevičiūtė, Žaliųjų sąjūdis, 2012 m. sausio 30 d.