Atsakingas žuvų vartojimo gidas

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Nenuostabu, kad kasmet žuvies kaina kyla ir kils ateityje. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Rinktis žuvį atsakingai nereiškia visiškai jos atsisakyti.

Žuvis yra skanus ir vertingas maisto produktas, baltymų šaltinis, būtinas mitybos raciono elementas. Žuvys taip pat yra ir vandens ekosistemų dalis bei žvejų pragyvenimo šaltinis. Technologijų pažanga per paskutinį pusšimtį metų neaplenkė ir žvejybos: laivai tapo galingesni, talpesni, o žuvies gaudymo technologijos efektyvesnės. Paradoksalu, bet didelis ir galingas žvejybos laivynas vaikosi vis mažėjančius žuvų išteklius. Šiuolaikinėms technologijoms ir komercinei žvejybai trūksta tik selektyvumo ir draugiškumo aplinkai.

Žvejų laimikį sudaro ne tik paklausios žuvys, bet ir komerciškai mažiau vertingos bei jaunos žuvys. Tokios „netyčia“ pagautos žuvys, paukščiai ar kiti gyvi organizmai išmetami atgal į jūrą, o absoliuti dauguma jų nebeišgyvena. Tai vadinamoji priegauda. Priegaudos mastai jūrose didžiuliai, vien Šiaurės Rytų Atlante per metus į jūrą išverčiama daugiau nei milijonas tonų (1 332 000 t) žuvies arba apie 13 % visos šioje teritorijoje sugaunamos žuvies.

Žuvies ištekliams mažėjant, vis didesnę laimikio dalį sudaro jaunos, dar neneršusios žuvys. Dėl tokių žuvų gaudymo sumažėja neršiančių žuvų kiekis, taigi, dar labiau sumažėja ir būsimi laimikiai.

Kai kurie žvejybos metodai kenkia trapioms povandeninėms buveinėms. Vienas iš pavyzdžių, žvejyba tralais, kuomet tinklai su pritvirtintais svoriais yra tempiami dugnu. Šios žvejybos metu pažeidžiamos dugno bendrijos bei jose gyvenantys organizmai. Ardami lauką septynis kartus per metus, vargu, ar ką užaugintume, o jūros dugnas yra ariamas. Dažnai šitokiais būdais yra naikinamos buveinės, kurios gyvybiškai reikalingos sėkmingam žuvų nerštui. Dėl šios priežasties dar labiau mažėja ištekliai.

Pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai

Nei valgytojas, nei žvejys, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies ištekliai yra „bendri“, ir kiekvienas žvejas neretai pagalvoja, kad jei jis ir nežvejos tų žuvų, kurių jau mažai tėra likę, tai vis tiek atsiras tokių, kurie jas sužvejos. Užburtas ratas? Ne visai. Žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai vengtų jas pirkti ir rinktųsi tik tas žuvis, kurių ištekliai yra gausūs.

Prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?

Jau metai, kaip Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su WWF (Pasaulio gamtos fondu) lietuvių kalba išleido žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?“, kuriame žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

„Valgykite į sveikatą“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Ramia sąžine galima pirkti ir valgyti šias žuvis: ešerius, karpius, karšius, lydekas, ledjūrio menkes, upines plekšnes, silkes, kuojas, midijas, Baltijos šprotus ir kupres.

„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu jūs manote) arba jų žvejybos/auginimo būdai kenkia aplinkai. Prie šios grupės priskiriamos: juodadėmė menkė, uotas, pangasija, jūrinė plekšnė, seliava, eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai, lynai ir perpelės.

„Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.

Jei turite galimybę pasistenkite nepirkti: jūros ešerio, lašišos, paltuso, juodojo paltuso, ryklių mėsos, tropinių krevečių, ungurio, jūrų velnio, tilapijos, upinės nėgės, riebžuvės, geltondryžės riebžuvės.

Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Atlanto, Baltijos, Aliaskinę,  rudagalvę menkę, strimelę, skumbrę, starkį, krevetes, paprastąjį vilkešerį, vėžius, tuną, stintas. Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse taip pat nuo auginimo būdų, tad perkant šias žuvis reikia pasidomėti iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos ir kaip augintos.

Įdomūs faktai

• Žuvininkystės ūkiuose užaugintų lašišų pašarui sunaudojama daug kitos rūšies žuvų. Pašarų gamyba tampa vienu iš aplinkos taršos šaltinių. Laisvėje gyvenančioms lašišoms pagautoms tiek Šiaurės rytų Atlante, tiek Lietuvos vandenyse, kur šių žuvų ištekliai negausūs, gresia išnykimas.
• Venkite pirkti menkes sugautas Šiaurės Atlante. Jų ištekliai yra išeikvoti.
• Pirkite tik didesnius nei 42 cm starkius, kurie jau yra spėję bent kartą išneršti.
• Šiaurinės krevetės vienu metu yra ir patelės, ir patinėliai. Kol krevetės būna jaunos, jos būna patinėliai, o vėliau jų lytinė sistema persitvarko ir patinėliai virsta patelėmis.
• Pirkite ir gaudykite žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius. Taip prisidėsite prie svetimžemių rūšių plitimo stabdymo Lietuvoje. Pamąstykite prieš pirkdami nuo seno Lietuvoje gyvenančius plačiažnyplį ir siauražnyplį vėžius, jų mūsų šalies vandenyse yra sumažėję.
• Jei tunas neturi MSC (angl. Marine Stewardship Council) emblemos, vadinasi, jo ištekliai yra pergaudyti ir jam gresia išnykimas.

Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondas, 2012 m. sausio 30 d.