Interviu Ekonomika.lt: senajai ekonomikai ateina galas

Nuotrauka: NEF

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė. Pašnekovė kalba ir apie vietinius atsinaujinančios energijos šaltinius, kurie galėtų pakeisti planuojamą Visagino atominę elektrinę (VAE).

G.S. Dar per krizę kalbėjote, kad senojo modelio ekonomika negali išlaikyti nuolatinio augimo, yra pasmerkta recesijoms. Dabar netyla kalbos apie antrąją krizę, euro zona balansuoja tarp stagnacijos ir recesijos. Ar toks scenarijus ir buvo užprogramuotas?

I.K. Taip, kadangi modernios ekonomikos dėsniai neatitinka gamtos dėsnių, tad pasiekus tam tikrą mąstą, ekonomikos augimas pasiekia ribas: sistema sukurta  taip, kad jei nėra augimo, ji „užlūžta“. Manau neišvengiamai turėsime keisti ekonomikos sistemą, kad ji labiau atitiktų gamtos dėsnius ir nebūtų tokia parazitiška, kokia yra dabar aplinkos ir žmonių atžvilgiu. Turėtume tai padaryti anksčiau, kad išvengti  skaudžiausių  pasekmių, o jei nedarysime nieko – turėsime skaudesnes pamokas. Stabili ekosistema yra ekonomikos tvarumo pagrindas, mes negalime niokoti gamtos naudojant ribotus išteklius ir kaupiant vis didesnius atliekų kiekius ir tikėtis, kad turėsime ilgalaikę ekonominę gerovę. Tai niekuo nepagrįsta fantazija.

G.S. Kokie negrįžtami klimato pokyčiai jau įvyko?

I.K. Kažkada buvusios prognozės, kad klimatas keisis, dabar tapo faktu. Vidutinė temperatūra pakilusi 0,8 °C, o ateityje, jei nieko nekeisime, ji gali kilti iki 5-6°C. Buvo sutarta, kad 2°C yra leistina riba, kurią dar bus galima valdyti, bet jau dabar matome, kad dažniau nei įprasta būna ekstremalių klimato reiškinių. Tirpsta ledynai, mažėja biologinė įvairovė ir miškų plotai, kurie padeda absorbuoti anglies dvideginį. Dar anksčiau draudimo bendrovės suskaičiavo, kad 2050 metais visa pasaulinė ekonomika gali bankrutuoti dėl klimato kaitos, nes patirti nuostoliai bus lygūs sukurtam BVP, žus milijonai žmonių visame pasaulyje.

G.S. Dar balandį prieštaravote energetikos ministro Arvydo Sekmoko išsakytiems argumentams už VAE statybą, net sakėte, kad jis meluoja. Kodėl juos neigiate?

I.K. Nes jis pasakė, kad pastačius VAE, Lietuva turės geresnes galimybes vystyti atsinaujinančią energetiką. Bet pagal ekonominę logiką, investuotojai paprastai yra suinteresuoti tomis sritimis, kuriose yra augimo perspektyvos. Besiklausant politikų, atrodo, kad Lietuva iš atsinaujinančios energetikos neplanuoja gauti daugiau energijos nei numato ES direktyva. Manau, kad mūsų siekiamybė ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti 100 procentų. Vystant atsinaujinančių energijos šaltinių rinką, valstybei tektų daug lengvesnis vaidmuo: tereikėtų sukurti palankią investicinę aplinką, nereikėtų prisiimti skolos naštos ir rizikos, kokia būtų prisiimama statant VAE.

G.S.Aktyviai priešinatės VAE projektui, ar rastumėte bent vieną jo privalumą?

I.K. Jei atvirai - nė vieno, tačiau pritariu argumentui, kad atominės elektrinės generuoja mažiau anglies dvideginio emisijų nei anglis ar dujos. Vis tik šis argumentas nėra svarus, nes atsinaujinančios energijos technologijos anglies dvideginio emisijų išskiria dar mažiau. 2007 metais VU studentai su profesore D. Štreimikiene atliko eksperimentą ir nustatė, kad Lietuvos namų ūkiuose keičiant gyvenimo būdo įpročius galima sutaupyti tokį anglies dvideginio kiekį, kuris prilygtų sutaupytam pastačius naują atominę elektrinę. Tad naują atominę elektrinę mes statome, kad patenkinti savo švaistūniškus ir prie gerovės neprisidedančius poreikius.

G.S. Kokio referendumo rezultato tikitės?

I.K. Referendumas gali neįvykti dėl mažo rinkėjo aktyvumo. Greičiausiai taip ir atsitiks, bet šiaip ar taip referendumas yra patariamojo pobūdžio, tad neįpareigojantis. Bet net ir tokiu atveju, referendumas yra naudingas kaip visuomenės nuomonės iliustracija. Jei politikai į ją neatsižvelgs, tai daug ką apie juos pasakys. Tikslius rezultatus prognozuoti sunku, galima tik remtis visuomenės nuomonės apklausos rezultatais, kurie parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų nenori naujos atominės elektrinės. Visi iki šiol Europoje vykę referendumai nebuvo palankūs atominėms elektrinėms, nes nė vienas iš argumentų, kad atominė energija yra saugi, švari ir pigi nepasiteisina atidžiau patyrinėjus faktus.

Čia buvo interviu santrauka. Visą interviu galite rasti Ekonomika.lt portale

Gabija Sabaliauskaitė, Ekonomika.lt, 2012 m. rugsėjo 17 d.