Įgytos žinios savaime nekeičia žmogaus elgesio

Šiame straipsnyje dalinamasi įžvalgomis, koks turėtų būti švietimas darniam vystymuisi ir apžvelgiama pavyzdinė magistro programa “Verslo atsakomybė ir darnus vystymasis“ Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvos aukštosiose mokyklose Įmonių socialinės atsakomybės (toliau ĮSA) arba darnaus įmonių vystymosi tema, daugeliu atvejų, yra dėstoma epizodiškai ir formaliai labiau fokusuojantis į švietimą apie darnų vystymąsi, o ne švietimą darniam vystymuisi. Dažniausiai dėstomi dalykai – darnus vystymasis, aplinkosaugos ekonomika, verslo etika, tačiau labai trūksta darnaus vystymosi principų integravimo į verslo veiklą dėstymo pagrindinėse privalomose studijų dalykuose.

ĮSA tema yra dėstoma tik kaip pasirinkamas studijų dalykas, o dėstomas turinys priklauso nuo kiekvieno dėstytojo temos interpretavimo, todėl yra rizika, kad ĮSA yra pateikiama kaip filantropija, marketingo įrankis ar lobizmo priemonė.

Siekiant švietimo darniam vystymuisi, yra svarbu koreguoti mokymosi procesą įtraukiant asmenines, emocines ir patirtines dimensijas, nes įgytos žinios savaime nekeičia žmogaus elgesio. Užsienio akademikų patirtis rodo, kad daugiau darnaus vystymosi švietimo paremtu įprastu procesu tik dar labiau pablogina situaciją.

Esama situacija suponuoja, jog Lietuvos aukštosioms mokykloms ĮSA nėra viena iš svarbiausių temų ir studentai neįgauna pakankamai kompetencijų gebėti įgyvendinti darnaus vystymosi principų praktikoje, itin reikalingų šiuolaikiniame profesiniame verslo pasaulyje.

Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai. Kaip rodo Aspen Instituto atlikta užsienio verslo mokyklų apžvalga „Beyond Grey Pinstripes“, aukštųjų verslo mokyklų programose nėra pakankamai integruoti socialiniai, aplinkosauginiai ir etikos aspektai, nors lyginant su 2001 metais šios disciplinos jau yra dėstomos dažniau. Pagrindinė atliktos apžvalgos išvada -  verslo mokyklos nėra iš esmės reformavusios finansų ir buhalterinės apskaitos disciplinų, kurios verslo įmonėms yra esminės siekiant transformacijos link darnaus vystymosi. Ši apžvalga remiasi atliktu tyrimu 149-iose verslo mokyklose iš 22 skirtingų šalių.

Verslo disciplinas dėstančios aukštosios mokyklos, dėl savo įprastų programų, yra iš dalies kaltinamos prisidėjusios prie 2009 m. pasaulį ištikusios finansų krizės. Tradicinės verslo mokymo programos „Beyond Grey Pinstripes“ yra pateikiamos kaip problemos, o ne tinkamo sprendimo, dalis. Tai verčia verslo mokyklas iš esmės peržiūrėti savo mokymo programas, nes šiuo metu būtent dėl šio trūkumo jos yra praradusios savo autoritetą verslo atstovų tarpe. Dažnais atvejais, programas adaptuoti prie šių laikų realijų verčia studentų prašymai ir atskirų dėstytojų individuali iniciatyva.

Panašias įžvalgas pateikia ir tarp 33 verslo atstovų, iš tokių įmonių kaip DuPont, Walmart, IBM ir Unilever, atlikta nepelno siekiančių orgnaizacijų „World Environment Center“ ir „Net impact“ apklausa. Verslo atstovai skundžiasi, kad verslo magistro laipsnį įgijusius studentus jie turi perkvalifikuoti, nes įgytos kompetencijos ĮSA ar darnaus įmonių vystymosi srityje yra pasenusios ir nepraktiškos. Pasak jų, verslo mokyklos vis dar dėsto 1986-ųjų metų kontekste. Apklausti respondentai, kaip vieną didžiausių trūkumų, įvardina darnaus vystymosi disciplinos integravimą į finansų mokymo modulį. Dauguma verslo mokyklų ĮSA traktuoja kaip filantropiją ar korporatyvinį pilietiškumą, kuomet pačios įmonės jau ženkliai pasistūmė į priekį ir į ĮSA žiūri per verslo procesų tobulinimo prizmę. Apklausti verslo atstovai teigė, jog ateityje jų įmonės labiausiai ieškos darbuotojų, kurie turės gebėjimų integruoti darnaus vystymosi principus į savo kasdienines pareigybines funkcijas. Tos verslo mokyklos, kurios nesugebės suteikti šių žinių savo studentams, nebus patrauklios ir konkurencingos.

Nepaisant nepakankamai teigiamo bendro užsienio verslo mokyklų įvertinimo ĮSA mokymų atžvilgiu, užsienio šalyse yra universitetų ir verslo mokyklų, kurios turi pažangias darnaus vystymosi ir ĮSA mokymo programas.

Pažangiausios ĮSA/darnaus vystymosi mokymų programos Jungtinėje Karalystėje:

1. MSc in Responsibility and Sustainability, Ashridge verslo mokykla
2. MA in Leadership for Sustainability, Lankasterio universiteto verslo mokykla
3. The One Planet MBA Eksterio  universitete
4. The Cambridge Centre for Sustainable Leadership masters, Kembridžo universitetas  
5. The Prince of Wales's Business & Sustainability Programme (BSP), Kembridžo universitetas
6. Postgraduate Certificate in Sustainable Business (PCSB), Kembridžo universitetas
7. MSc  Corporate Social Responsibility, Notingemo verslo mokykla

MSc in Responsibility and Sustainability, Ashridge verslo mokykla, Jungtinė Karalystė

Tai viena pažangiausių ĮSA ir darnaus vystymosi mokymo programų išsamiausiai aprašytų programos autorių Judi Marshall, Gill Coleman ir Peter Reason knygoje „Leadership for Sustainability. An Action Research approach“. 2005 m. Harvard Business Review šią programą pavadino „path-breaking“ (liet. laužanti nusistovėjusius šablonus). Judi Marshall yra gavusi prestižinį „Beyond Grey Pinstripes“ apdovanojimą už nuopelnus švietimo srityje ir dabar vadovauja MA in Leadership for Sustainability Lankasterio universiteto verslo mokykloje.

Pasak programos autorių, mokant ĮSA, svarbu atsižvelgti ne tik į naujo pobūdžio turinį, bet ir į holistinę pasaulėžiūrą ugdančias mokymo ir mokymosi formas. Tyrimai rodo, kad  vien tik standartinės mokymo formos, pvz. paskaitos, referatai nepadeda studentams išugdyti konceptualaus supratimo apie studijuojamą dalyką ir neskatina veikti.

Ši programa buvo pradėta rengti 1996 m. padedant The Body Shop įkūrėjai Anitai Roddick ir jos įkurtai New Academy of Business organizacijai bendradarbiaujant su Bath universitetu Jungtinėje Karalystėje, vėliau perkelta į Ashridge verslo mokyklą. Programa pasižymi novatorišku turiniu ir mokymo procesu, kuris remiasi suaugusiųjų mokymo forma ir klausimų iškėlimo principu, ir kviečia dalyvius tapti darnaus vystymosi ir ĮSA tyrinėtojais ir pionieriais bei pokyčių agentais savo organizacijose ar profesinės veiklos sferose.

Programa yra orientuota į darbo patirties turinčius ir dirbančius žmones iš privataus, viešojo ir nevyriausybinio sektorių. Mokymai trunka 2 metus ir susideda iš 8-ių intensyvių 5-ias dienas trunkančių seminarų bei savarankiško mokymosi tarp seminarų. Programa susideda iš dviejų aspektų, kurie turi vienodai svarbią reikšmę mokymosi modulyje: a) turinys; b) mokymosi procesas.

a) PROGRAMOS TURINYS. Perkėlus programą į Ashridge verslo mokyklą, seminarų temos tapo:

• Scenarijai ir iššūkiai (angl. Scenarios and challenges). Šiame seminare yra pateikiama pagrindinių pasaulinių iššūkių (įskaitant ekonominių, aplinkosauginių, socialinių ir vystymosi)  apžvalga.
• Vertės permąstymas ir ekonomika (angl. Revisioning value and economics). Šiame seminare nagrinėjama: kaip yra nustatoma ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė, kaip yra vertinami poveikiai. Nagrinėjami įvairūs vertinimo metodai bei rodikliai, dalyviai supažindinami su papildomų (bendruomeninių, alternatyvių) valiutų sistema (angl. complementary currencies) bei diskutuojama kokia yra pinigų prigimtis.
• Ekologija ir gyvybės sistemos (angl. Ecology and living systems). Šioje dalyje dalyviai nagrinėja santykį su supančia aplinka, per tiesioginę patirtį, ir susipažindami su pažangiomis mokslinėmis teorijomis apie gyvybės sistemas. Šiame seminare yra pristatoma Gajos teorija, kompleksiškumo teorija ir giliosios ekologijos samprata.
• Darnus dizainas ir vystymasis (angl. Sustainable design and development). Šioje dalyje dalyviai yra supažindinami su darnaus dizaino teorija ir praktika, nagrinėjamos inovacijos organizacijose ir įmonėse.
• Darbo prigimtis (angl. The nature of work). Šis seminaras nagrinėja darbo prigimtį ir kaip keičiasi darbo kontekstas reaguojant į pasaulinius iššūkius. Nagrinėjama koks yra prasmingas darbas (asmeniškai ir organizacijai), studijuojamos geriausios praktikos ir organizacinių modelių inovacijos, darbo praktikos ir naujos darbo sampratos.
• Atsakingos organizacijos (angl. Responsible organizations). Nagrinėjama kaip keičiasi organizacijos, reaguodamos į įvairių suinteresuotų grupių lūkesčius, įskaitant tokius klausimus kaip marketingas, tiekimo grandinės valdymas ir įmonių socialinė atsakomybė. Šioje dalyje pateikiama ir ĮSA koncepcijos bei praktikos kritika.
• Žmogaus teisės, vystymasis ir socialinis teisingumas (angl. Human rights, development and social justice). Šioje dalyje nagrinėjami įprasto verslo poveikiai marginalinėms ir dažnai nutildytoms bendruomenėms įvairiose pasaulio dalyse. Dalyviai supažindinami su tokiomis temomis kaip galia ir priespauda, rasė ir lytis, ir nagrinėjama kaip verslas gali būti geriau informuotas šiais klausimais ir į juos atsižvelgtų formuojant savo praktikas.
• Verslas ateityje (angl. The business of the future). Šioje dalyje dalyviai kviečiami peržiūrėti savo mokymosi procesą, pasidalinti projektais, patirtimi ir aptarti galimus ateities scenarijus prieš pradedant naują darnaus vystymosi lyderystės etapą pasibaigus studijoms.

b) MOKYMO(SI) PROCESAS. Šios programos edukologinė metodologija yra paremta tyrinėjimu per praktiką  arba tyrimu per veiksmą (ang. action research arba action inquiry) metodu. Šis metodas padeda išvystyti mąstymo, asmeninės refleksijos ir idėjų testavimo discipliną per įvairius praktinius eksperimentus. Tai itin aukštą dalyvavimo lygį skatinantis metodas, reikalaujantis sisteminio įsitraukimo ir bendradarbiavimo asmeniniame ir profesiniame lygmenyse.

Tyrinėjimas per praktiką gali būti naudojamas siekiant padėti pavieniams asmenims, organizacijoms ir bendruomenėms spręsti problemas ir daryti teigiamus pokyčius. Tai sąvoka, apimanti eilę idėjų ir požiūrių: mąstymo ir veiksmų kombinavimą, veiksmo ir atoveiksmio apjungimą, siekį prisidėti prie tikslingų pokyčių, bendradarbiavimą su kitais žmonėmis siekiant bendrų tikslų, kontekstą ir tikslus atitinkančių metodų pritaikymas. Tai tyrimo metodas, kurio metu sistemingai dalyvaujama ieškant būdų spręsti klausimus ar problemas, eksperimentų būdu ieškomos tinkamiausios priemonės veikti toliau:

a)            pavieniai žmonės arba jų grupės identifikuoja problemas, kurias jie nori spręsti ir svarsto galimus sprendimų variantus,

b)            imasi veiksmų,

c)            iššaukia atitinkamas kitų nuomones ir elgesį,

d)            stebi reakciją ir atsiliepimus,

e)            kviečia  kitus reaguoti ir bendradarbiauti,

f)             apsvarsto, kas išmokta,

g)            planuoja naujus veiksmus ir tyrinėjimus.

Gali praeiti keletas tokių ciklų, kai žmonės mokosi veikdami ir to procese koreguoja veiksmus, o gana dažnai ir pačius tikslus. Kartais problemos išsisprendžiamos tokios praktikos metu. O kartais, proceso metu paaiškėja, kad tai visai nėra esminė problema arba atrandamos naujos problemos, ir šiuo atveju tikslai bei veiksmai atitinkamai performuluojami ir perplanuojami. Tyrinėjimas per praktiką gali būti apibūdinamas kaip padedantis veikti ir suprasti trim skirtingais lygiais: pavienių asmenų, grupių ir didesnių vienetų.

Programos specifikos priežastys

Programos iniciatoriai knygoje „Leadership for Sustainability: an Action Research Approach“ dalinasi priežastimis, kurios suformavo tokią edukologinę metodologiją. Nuo pat programos kūrimo pradžios programos autoriai žinojo, jog nori sukurti tokią programą, kuri paskatintų dalyvius brandinti naujus kūrybingus atsakus į šiuolaikinius globalinius iššūkius. Jie siekė, kad darnaus vystymosi klausimai būtų centrine programos ašimi, o ne priedas prie įprastai dėstomos verslo ir ekonomikos disciplinos. Tuo metu jų neįkvėpė įprastinės verslo mokyklos, kurios veikė tam tikrų verbaliai neišreikštų nekvescionuojamų prielaidų rėmuose ir ĮSA kaip discipliną galima buvo pasirinkti kaip papildomą ir neprivalomą, dažniausiai kurso pabaigoje, kuomet jau įprastos žinios ir įgūdžiai suformuoti, todėl tos programos buvo gana paviršutiniškos ir nepakankamai novatoriškos savo turiniu ir edukologine metodologija. Tokio požiūrio komunikuojama reikšmė buvo, kad įprastoje organizacijų veikloje nereikia fundamentalių reformų. Nekvescionuojant verslo veiklą apsprendžiančių verbaliai neišreikštų prielaidų ir į jų rėmus įspraudžiant ĮSA temą, kaip yra daroma įprastose magistro programose, ĮSA potencialas nėra atkleidžiamas pilnai.

Tyrinėjant sąsajas tarp idėjų ir praktikos, ir klausimą kaip galima būtų sukurti darnų vystymąsi praktikuojančių specialistų bendruomenę, programos kūrėjai norėjo sukurti precedento neturinčią programą. Dauguma verslo mokyklų skiria dėmesį praktikai, tačiau pagal gan aiškiai suformuotus rėmus, apsprendžiančius kas yra gera praktika. Programos kūrėjų intencija buvo padėti dalyviams suformuoti tyrinėjimo (angl. inquiring)  įgūdžius, kurie padėtų jiems formuoti jų pačių veiksmus ir padėtų geriau suprasti kontekstą, kuriame jie dirba. Šios edukologinės metodologijos priežastys glūdi programos kūrėjų darnaus vystymosi sampratoje. 

Pagal programos kūrėjus, modernios vakarų visuomenės yra įstrigusios koncepciniuose spąstuose, kurie neleidžia adekvačiai priimti darnaus vystymosi iššūkių. Kai kurie mokslininkai apibrėžia dabartinę vyraujančiąją pasaulėžiūrą kaip Industrinio augimo visuomenę, kurioje mokslinės žinios yra atskirtos nuo vertybių. Tokia pasaulėžiūra atnešė labai daug naudos žmonijai, tačiau nesugebėjo adekvačiai įvertinti žmogaus santykio su planeta ir kitomis gyvybės formomis, kurių dalimi žmogus yra. Šios pasaulėžiūros pamatai glūdi proto ir kūno, asmens ir aplinkos, atskyrime ir apsprendžia, jog, jei mes ko nors negalime suvokti racionaliu protu, tai yra antraeilės reikšmės. Toks mąstymas apsprendė, jog aplinka yra antraeilės svarbos, o aplinkos ištekliai yra skirti žmogui naudoti, kontroliuoti, išnaudoti ir vartoti. Kitais žodžiais tariant, iš dalies darnaus vystymosi problemos kyla dėl to kaip žmogus mąsto. Todėl mums reikia mažiau pasikliauti racionaliu iškūnytu (angl. disembodied) mąstymu ir kultivuoti kitokias žinojimo formas. Daugiau darnaus vystymosi švietimo, pagrįsto įprastu mąstymu, tik dar labiau pablogins situaciją. Kadangi darnaus vystymosi problema yra mąstymo problema – sąmonės, suvokimų ir vertybių – todėl didžiausias iššūkis ir tenka švietimo institucijoms.

Tokia situacija, be abejo, kelia tam tikrus iššūkius, nes švietimo institucijos, ypatingai verslo mokyklos, būtent ir yra tos vietos, kur iškūnytos racionalios žinios yra generuojamos ir skleidžiamos. Intencija sukurti programą, kurioje būtų vietos ir kitokioms žinojimo formoms, prieštarauja pirminiam švietimo institucijų apibrėžimui. Programos autoriai pripažino, kad jiems teko dirbti su paradoksu ir spręsti įvairias iš to iškilusias dilemas.

Šios edukologinės metodologijos šaknys glūdi feminizmo teorijose, epistemologiniuose tyrinėjimuose ir į studentus orientuotų mokymų eksperimentuose. Sukurta programa yra radikali verslo vadybos mokymų programa, ir nors programos kūrėjai žinojo savo tikslus, iš karto nežinojo kaip tai įgyvendinti praktiškai ir taip pat veikė praktinių eksperimentų būdu generuodami veiksmus proceso metu taikydami tyrinėjimo per praktiką metodą.  

Pirmiausia jie apsisprendė dėl pamatinės mokymo formos. Forma yra pats pirminis komunikacijos metodas, suteikiantis kontekstą, kuriame yra interpretuojamas turinys, todėl mokyti naujo darnaus vystymosi turinio įprastais komunikacijos metodais paneigtų patį pirminį tikslą komunikuoti pokyčius, kurie dabar yra reikalingi ir kuriuos ši programa siekia skatinti. Programos kūrėjai norėjo pabandyti elgtis kitaip ir vadovautis kitais žinojimo būdais: patirtimi, praktika, prezentacija, emocija, įkūnijimu, intuicija, taip pat ir racionaliu mąstymu, ir galbūt taip meta-komunikuoti kažką svarbaus apie žmogaus santykį su aplinka ir kitomis gyvybės formomis.

Iš to kilo tam tikri edukologiniai sprendimai, kurie įtakojo programos turinį ir mokymo formas:

• Pagrįsti programą  tyrinėjimu per praktiką (angl. action research) disciplina, kuri atsispindėtų ir programos turinyje, ir pedagogikoje.
• Gerbti ir dirbti su įvairiomis žinojimo formomis, apspręstomis išplėtotos epistemologijos (angl. extended epistemology)
• Ugdyti požiūrį tyrinėti tiek programos formate, tiek dirbant su ekspertinėmis ir kitokio pobūdžio žiniomis.
• Sukurti dalyvavimą ir bendradarbiavimą skatinančią mokymosi aplinką.
• Susieti dalyvių kompetencijų vertinimo metodą su programos tikslais ir požiūriu.

Nors yra parengtos bendros vertinimo gairės, studentai yra skatinami susidaryti individualią mokymosi programą ir yra vertinami pagal dalyvavimo praktiniuose užsiėmimuose aktyvumą bei savo asmeninės patirties analizavimą. Taip pat daug dėmesio yra skirta mokymuisi vieniems iš kitų, yra suteikiama laisvė akademiniuose darbuose būti subjektyviems ir asmeniškiems.

Pirmus metus dalyviams reikia parašyti tris kursinius darbus ir vieną mokymosi apžvalgą, o antrus metus rašomas projektinis darbas. Visi darbai vertinami pagal šiuos kriterijus:

• Idėjos – žiūrima įrodymų, kad dalyvis susipažino su reikalingomis temomis ir įgyjo žinių.
• Praktika – ieškoma įrodymų, kad dalyvis galvoja ir testuoja idėjas praktikoje.
• Tyrinėjimas – ieškoma įrodymų, kad dalyvis susipažino su action research literatūra ir deda pastangas taikyti tai savo praktikoje.
• Refleksija – žiūrima įrodymų, kad dalyvis taiko asmeninę refleksiją ką jam/jai reiškia action research ir kaip tai siejasi su jo profesiniais ir gyvenimo tikslais.

Palyginamoji analizė tarp tradicinio tyrimų ir tyrimo per veiksmą (angl. Action research) metodų

Indrė Kleinaitė, GYVA.LT, 2012 m. lapkričio mėn.  

Straipsnis paruoštas pagal Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) pavyzdinę mokymo programą parengtą Vilniaus Universiteto Tarptautinės verslo mokyklos JTVP Lietuvoje užsakymu 2012 metais. Su pilnomis rekomendacijos galima susipažinti susisiekus su JTVP Lietuvoje, VU TVM arba parašius e-pašto adresu: labas@gyva.lt

Parengta programa yra projekto „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“. Projektą įgyvendina Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Nevyriausybinių organizacijos paramos ir informacijos centru.