Energetinės (ne)priklausomybės paieškos: kaip nuo meškos neužtaikyti ant drakono?
 |
Darbo grupei pateikus išvadas dėl Visagino atominės elektrinės, Lietuvoje atgijo viešos diskusijos ir dėl naujos atominės elektrinės, ir dėl Lietuvos energetinės ateities bendrai. Ypač įdomu buvo stebėti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus retoriką, kurią visi interpretavo skirtingai. Vieną dieną atrodė, kad atominę statysime, kitą dieną jau tuo buvo abejojama.
Atidžiau paanalizavus Ministro Pirmininko žodžius atrodo, kad esminių permainų greitai nebus. Net jei Visagino atominės elektrinės projektas nėra taip stipriai palaikomas dabartinių valdančiųjų viešajame diskurse kaip buvo palaikomas buvusių valdančiųjų, tačiau neatrodo, kad atsižvelgiama į 2012 m. spalio 14 d. referendumo rezultatus ir projektas būtų stabdomas. Dabartiniai valdantieji flirtuoja ir su visuomene, kuri nepalaiko atominės krypties, ir su projekto vystytojais, kuriems yra suteikiamas mandatas tęsti derybas dėl geresnių sąlygų statant naują atominę elektrinę. Trumpai tariant, viskas lieka po senovei, o tuo tarpu paties Ministro Pirmininko žodžiais, “alternatyvų nėra ieškoma”.
Kaip vertinti tokią situaciją? Gerai? Blogai? Kaip žinoti, kas iš tikro dedasi Ministro Pirmininko galvoje ir kokios jėgos jį veikia? Ar jis stengiasi išlošti laiko ir tikrina natūralią įvykių tėkmę? Juk, jei Visagino atominės elektrinės projekto vystytojams nepavyks vandens paversti vynu, Ministras Pirmininkas galės ramiai pasakyti, kad projektas numirė pats ir liks nesugadinęs santykių su įtakinga atomine grupe bei bus “įvykdęs” tautos referendumo valią. Ir avis sveika, ir vilkas sotus.
Žvelgiant iš noro išlaikyti aukštus reitingus, toks Ministro Pirmininko elgesys nėra blogiausia taktika.
Vis tik, nors politikams reitingai svarbu, politika turėtų būti kažkas daugiau nei reitingų vaikymasis. Ir nors pastangos išlošti laiko savaime nėra blogai, delsimas svarbiais valstybės gyvenimo klausimais jau yra vertinamas kitaip. Energetinė priklausomybė nuo iškastinio kuro yra didžiausias žmonijos iššūkis, o švarių, saugių ir ekonomiškų alternatyvų paieškos yra didžiausia galimybė suvaldyti klimato kaitą, sukurti naujų darbo vietų, užtikrinti visiems prieinamą energiją ir sukurti darnią ekonominę gerovę. Bet kokios “atominės” distrakcijos ar tikėjimasis diversifikuoti energijos gavimą iš konvencinio ar nekonvencinio iškastinio kuro atima taip brangų laiką, žmogiškuosius ir finansinius išteklius nuo projektų, kurie prisidėtų prie energijos taupymo ir jos gavimo iš švarių ir saugių atsinaujinančių išteklių.
Nesu sutikus nė vieno žmogaus, kuris būtų nusiteikęs prieš energijos taupymą ar atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Bet esu sutikus žmonių, kurie netiki klimato kaita ir todėl nejaučia būtinybės taupyti energijos ir pereiti prie atsinaujinančių, nebent tai būtų ekonomiškai naudinga ir nieko pačiam nereiktų daryti. Atrodo, kad homo economicus kaip rasė yra labai gaji.
Garsi frazė “tai ekonomika, kvaily”, evoliucinavus į “tai gamta, kvaily”, grįžta prie ištakų “tai ekonomika, kvaily”, nes energijos taupymas ir atsinaujinanti energetika yra pati iš ekonominės pusės naudingiausia energetikos kryptis tiek Lietuvai, tiek Europai ar visam pasauliui. Niekas planetos jau nebegelbėja, nes planeta sugeba pasirūpinti pati savimi, o tuo tarpu žmogus turėtų pasirūpinti savimi. Geriausia žmogaus pasirūpinimo savimi strategija yra paisyti gamtos dėsnių ir jų nepažeisti, ir, atsižvelgiant į juos, kurti savo ekonominę gerovę.
Kodėl vis tik mes nesugebame padėti taško atominiuose debatuose ir kodėl politikai vėl lipa ant seno grėblio?
Naujos atominės elektrinės advokatai Lietuvoje teigia, kad pati pigiausia elektros energija yra branduolinė, tačiau jų pasirinktas skaičiavimo metodas ignoruoja socialinius ir aplinkosauginius kaštus, kuriuos įtraukus į vertinimo metodologiją yra apskaičiuojama tikroji kaina. Nežinau kaip gali darbo grupei apsiversti liežuvis įvardinti atominę elektros energiją dalimi “darnaus Lietuvos energetikos sektoriaus”, kuomet yra naudojamas uranas ir generuojamos radioaktyvios atliekos? Tai akivaizdi žodinė manipuliacija kuomet nešvarų projektą bandoma “pagražinti” madingais ir politiškai korektiškais žodžiais, tačiau pademonstruojama mokslinė nekompetencija ir sukeliamas nepasitikėjimas išvadų patikimumu.
Savo ruožtu, atsinaujinančios energetikos privalumai Lietuvoje nėra gerai suprantami. Tai rodo tokie politikų pasisakymai, kuriuose teigiama, kad tai yra labai brangi ir nekonkurencinga energija, kalbama apie subsidijų nutraukimą. Taip sakoma nepasidomėjus pilnų kaštų skaičiavimo metodologija, kuomet yra įtraukiami socialiniai ir aplinkosauginiai kaštai ir apskaičiuojama tikroji kaina bei atsižvelgiama į ilgesnę laiko perspektyvą. Atlikus tokią analizę, paaiškėja, kad dabar yra reikalingos didesnės pradinės investicijos į atsinaujinančius, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kaštai išsilygina ir ilgainiui sumažėja, o subsidijų reikia tik pradinėje stadijoje, kuomet, pavyzdžiui, atominė industrija be subsidijų negali konkuruoti niekada. Gerai žinome liaudies patarlę, kad skūpas moka du kartus, tad kodėl jos nepritaikius energetikos srityje tam, kad suprastume, kad pradinės didesnės investicijos padės ateityje išvengti didesnių išlaidų, susijusių su business-as-usual energetikos scenarijumi.
Lyginant su vėjo, saulės, geotermine ir biomasės energija, atominė energija yra pati brangiausia, kelianti daugiausia grėsmių ir ilgiausiai statoma. Tai akivaizdus laiko gaišimas ir pinigų švaistymas. Pastangos diversifikuoti energijos gavimą naudojant kitus konvencinio ar nekonvencinio iškastinio kuro išteklius taip pat yra laiko gaišimas ir pinigų švaistymas ir jų reiktų vengti, kad metaforiškai kalbant bėgant nuo meškos neužtaikytume ant drakono. Beabejo, kadangi biomasė yra vertingas ribotas išteklius reikalingas ir kitoms pramonėms šakoms, būtina įteisinti ir taikyti griežtus darnaus vystymosi principus šioje srityje, kad nebūtų paskatų kirsti miškus ar nerūšiuoti atliekų.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai vienas iš svarbių dienotvarkės klausimų gali būti klimato ir energetikos politika po 2020-ųjų. Kad iki 2050 m. 80-95 proc. sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, 2030 m. tikslai turi būti ambicingi, įpareigojantys ir apimti klimatą, energijos taupymą bei atsinaujinančius. Kad energijos efektyvumas ir atsinaujinantys būtų pati geriausia strategija šalims narėms patvirtina pati Europos Komisija 2011 m. energetikos scenarijų studijoje (angl. “EU 2050 energy roadmap”). Šioje studijoje teigiama, kad energijos taupymas ir atsinaujinantys yra taip vadinama "no regrets" strategija, kurią šalys pasirinkusios nesigailės, o pinigines atverti reikės bet kokiu atveju senstančiai ES energetikos infrastruktūrai atnaujinti.
Ambicingi klimato ir energetikos politikos tikslai ES yra technologiškai ir ekonomiškai įmanomi, tačiau reikia stiprios politinės valios ir finansinio palaikymo.
Aiški ES politika šiais klausimais pasiųstų stiprų signalą rinkoms ir padidintų investuotojų pasitikėjimą. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad projektai, neprisidedantys prie šių tikslų pasiekimo, nebūtų remiami viešais pinigais. Šiuo metu Europoje atominė industrija gauna daugiau finansinės paramos nei atsinaujinančių sektorius net jei tai pažeidžia Europos Sąjungos sutartį. Nepaisant to, atominė industrija ieško teisinių galimybių pasinaudoti papildomais viešais pinigais vystyti naujas atominės elektrines.
Grįžtant prie flirtuojančio Ministro Pirmininko, norisi vis tik priminti, kad referendumo metu visuomenė pasisakė prieš atominę, ir kad referendumas, nepaisant klaidinančio termino “patariamasis”, vis tik yra teisiškai įpareigojantis. Visuomenė įpareigojo politikus ieškoti kitų alternatyvų nei atominė, nes dabartinė priklausomybė nuo iškastinio kuro nėra alternatyva. Jei Ministrui Pirmininkui reikia vertėjo išversti visuomenės sprendimą, tai vertimas trumpai skambėtų taip: “Ieškokite alternatyvų”. Deja, Ministras Pirmininkas aiškiai įvardino, kad būtent to ir nėra daroma. Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES Tarybai, jam teks didesnė atsakomybė už tai ir ES lygmenyje.
Indrė Kleinaitė, 2013 m. balandžio 30 d., GYVA.LT
NUORODOS:
EU 2050 energy roadmap Greenpeace analizė
Energetikos ministerijos darbo grupės išvados dėl VAE
Kitos nuorodos:
A. Butkevičius: VAE statybos būtų neišmintingas sprendimas
A. Butkevičius: dėl atominės buvau neteisingai suprastas