Tyli revoliucija

Tas kankinantis klausimas „ką valgyti?“ neduoda ramybės vos tik išalkus ar užsimanius pasmaguriauti. Norim ir skaniai, ir sveikai, ir ne per brangiai. Nesinori prisipažinti, kad maistą sureikšminame, tačiau gi esminių instinktų taip lengvai neužgniauši. Išlikimo instinktų. Nėra jokios mistikos – mes esame gyvi, nes valgome. Ir ne tik. Valgyti yra malonu. Valgymo ritualais palaikome socialinius ryšius. Be to, tai kaip mes auginame ir gaminame savo maistą, įtakoja mūsų aplinką, formuoja kultūrą ir visuomenę. Gurmanams kulinarija prilygsta aukščiausios rūšies menui.

Genetiškai modifikuotas maistas, nereikalingi pesticidai, netinkamas antibiotikų naudojimas, laukinės bioįvairovės praradimas, kempinligės protrūkis ir net paukščių gripas yra tos baisybės, kuriomis yra kaltinama industrinė maisto pramonė. Atidesni gurmanai pastebi suprastėjusią maisto kokybę ir prarastą gerą skonį. Ore sklando garsiai neišsakyta baimė – kas darosi su mūsų maistu? Kodėl būktai gerėjant gyvenimo kokybei, mes nesijaučiame sotūs, sveiki ir laimingi? Diagnozė alkani turtuoliai tinka gerai išsivysčiusioms šalims, kuriose dominuoja industrinės maisto pramonės padiktuotos valgymo mados: greitas maistas, pusfabrikačiai, pesticidų likučių turintys vaisiai ir daržovės, maistinę vertę praradęs neteisingai apdorotas maistas, kuriame gausu toksiškų medžiagų. Diskusijos, kokie maisto produktai yra sveikiausi ir kokia dieta yra geriausia, netenka prasmės turint omenyje bendrai suprastėjusią visų maisto produktų kokybę.

„Jei šioje žemėje kažkas pasikeis, tai permainos prasidės nuo maisto. Jos prasidės nuo kaip mes auginame, gaminame ir vartojame maistą. Permainos užsimegs gamtoje. Permainos prasidės nuo to, kaip mes mąstome ir ką valgome“. Adbusters

Londono Borders knygų parduotuvėje bevartant knygas apie sveikatą ar kulinariją, akis užkabindavo šmėžuojantys patarimai: „rinkitės tik ekologiškus maisto produktus“. O Londono ekologiškų produktų parduotuvėse, tokiose kaip Fresh&Wild ar Planet Organic, visuomet tekdavo atstovėti netrumpą eilę. Nenuostabu, kad didžiausias pasaulyje ekologiško produktų supermarketų tinklas Whole Foods įkėlęs koją į Didžiąją Britaniją, nebesismulkina mažomis parduotuvėlėmis ir jau pradėjo įrenginėti didžiulį prekybos centrą Londono High Street Kensington. Kas pasidarė anglams, kad jie pamišo dėl ekologiškų produktų?

Permainų kibirkštys

Nors ekologinė žemdirbystė turi gilias šaknis, Didžiojoje Britanijoje modernus judėjimas atgimė 1946 metais įsikūrus Soil Association organizacijai. Jos įkūrėjus neramino nykstantis dirvožemis, prastėjanti maisto kokybė, intensyviai auginamų gyvūlių prasta būklė ir intensyvios žemdirbystės žala kraštovaizdžiui. Viena iš pagrindinių ekologinės žiežirbos įžiebėjų buvo Ledi Eve Balfour, buvusio Ministro Pirmininko A. J. Balfour dukterėčia. Ji buvo viena iš pirmųjų moterų pradėjusių studijuoti žemdirbystę universitete, į kurį įstojo būdama 17 metų. Jau po trijų metų ji vadovavo nedideliam ūkiui, o vėliau su seserimi nusipirko New Bells ūkį, kuris, kartu su šalia esančiu Walnut Tree ūkiu, tapo Soil Association lopšiu ir ekologinės žemdirbystės eksperimentiniu ūkiu.

Ledi Eve buvo stipri ir energinga moteris. Ji ne tik vadovavo ūkiui, bet taip pat grojo fluita ir saksofonu džiazo grupėje bei rašė detektyvines noveles. Jos didžiausias indėlis į ekologinį judėjimą buvo knyga "Living Soil" (lt. Gyva žemė), kurioje ji išnagrinėjo sąsajas tarp dirvožemio, mitybos ir sveikatos. Knyga tapo itin populiari ir padėjo stiprius pamatus Soil Association raidai.

Po 20 metų kita moteris, Rachel Carson, parašė knygą "Silent Spring" (lt. Nebylus pavasaris), kuri dar labiau sustiprino ekologinį judėjimą. Knygoje autorė perspėjo apie ilgalaikę sintetinių pesticidų grėsmę. Ragindama reformuoti žemdirbystės politiką taip kad būtų geriau gamtai ir žmogui, ji metė iššūkį tuometiniams žemdirbystės mokslininkams ir politikos formuotojams. Chemikalų pramonės atstovai viešai apšaukė ją pamišusia panikos kėlėja, tačiau tai nesustabdė jos drąsiai pasisakyti už ekosistemos tausojimą ir rūpinimąsi aplinka ir žmogumi.

Bėgant dešimtmečiams, ekologinis judėjimas stiprėjo, nors plačiosios visuomenės nepasiekė dėl stiprios chemikalų pramonės ir stambaus agroverslo įtakos vyriausybei. Nepaisant to, šis judėjimas užsitvirtino stiprius pamatus pogrindyje. Tik laiko klausimas, kad ši tyli revoliucija pasieks kritinę masę ir Temidės svarstyklės persisvers į natūralumo pusę. Tai priklauso nuo žmonių.

Ekologiškų produktų niša plečiasi

Apsilankius Londone, gali susidaryti įspūdis, kad anglai yra pamišę dėl ekologiškų maisto produktų. Žiniasklaidoje tai yra dažnai diskutuojama tema, visi supermarketai turi atskirus ekologiškų produktų skyrius, o specializuotose parduotuvėse jau tampa ankštoka lanksčiai judėti nuo vienos lentynos prie kitos. Garsūs žmonės viešai reiškia savo prielankumą ekologiškesniam gyvenimo būdui. Princas Čarlzas, Stella McCartney, Madonna, Woody Harrelson ir kiti žinomi žmonės savo pavyzdžiu stengiasi užkrėsti kitus prisijungti prie ekologinio judėjimo paprasčiausiai įprastus maisto produktus keičiant ekologiškais. Kaip jiems sekasi?

Statistika nėra labai graži. Kol kas ekologiški produktai - tik niša. Džiugina tik spartus rinkos augimas - nuo 30  proc. iki 55 proc. kasmet.  Įprasto maisto produktų sektoriaus kasmetinis augimas net 1-3 proc. yra laikomas sėkmingu. Anglai perka ekologišką maistą specializuotose parduotuvėse tokiuose kaip Fresh&Wild ar Planet Organic, supermarketuose, ūkininkų turguose, tiesiogiai iš ūkininkų arba užsisako specialų pristatymą į namus. Labiausiai perka ekologiškas daržoves ir vaisius, tačiau pamažu daugiau vartoja ir ekologiškų pieno produktų, mėsos, duonos ir kitokių kepinių, bakalėjos produktų, kiaušinių, gėrimų ir vaikų maistelio. Vaikų maistelio sektoriuje ypatingai vyrauja ekologiškas maistelis, nes mamos, galbūt ir pagaili sau geresnio maisto, tačiau savo mažyliams perka tik geriausios kokybės produktus. Tarp ekologiškų maisto produktų galima rasti kavos, arbatos, šokolado ir vyno, tad ekologinė dieta nebūtinai turi apsiriboti „sveikuoliškomis“ bedruskėmis košėmis ir prėskomis daržovėmis.

Nebūtinai brangiau

Dažniausiai pirkėjai skundžiasi aukštomis ekologiškų produktų kainomis ir nurodo tai kaip pagrindinę priežastį sulaikančią juos nuo pirkimo. Ar visada tai tiesa? Nebūtinai. Svarbu yra lyginti obuolius su obuoliais, o ne slyvas su bananais. Užėjus į specializuotą ekologiškų produktų parduotuvę gali susidaryti vaizdas, kad ten viskas labai brangu, nes juose gausu retų egzotiškų produktų, kurie šiaip yra brangūs, tačiau įprastų maisto produktų kategorijoje kainos yra panašios. Be to, turint omeny, kad ekologiški maisto produktai yra pilnavertiškesni, kokybiškesni ir maistingesni, šiek tiek aukštesnė kaina tiesiog atspindi didesnę jų vertę. Atsižvelgiant į tai, kad jų auginimas ir gamyba neniokoja ir neteršia gamtos, ekologiškų produktų vartojimas įgauna visiškai kitokią prasmę. Pirkdami ekologiškus produktus mes savo pinigine balsuojame už kitokią pasaulio ateitį. Ne tuščiomis deklaracijomis, o konkrečiais veiksmais. Taip pat reikia žinoti, kad pirkdami įprastą maistą, mes mokame tik apie trečdalį tikros kainos. Taip yra todėl, kad aplinkosauginiai ir sveikatos kaštai nėra įtraukti įprastų produktų kainodarą. Pigiau nevisada reiškia geriau.

Dažnai ekologiškų produktų įmonės remiasi etiškomis vertybėmis. Savo pasirinktą veiklą grindžia aplinkos tausojimu, vietinių bendruomenių stiprinimu glaudžiai bendradarbiaujant su nedideliais ekologiniais ūkiais ir pagarba vartotojų sveikatai. Ypač tai tinka šio judėjimo pradininkams - užsispyrėliams radikalams -  kurie ilgai ir atkakliai dirbo, kol pasiekė tokio pripažinimo kaip dabar. Jie teigia, kad maistas yra galingas ginklas, ragina  jo nešvaistyti bet kaip, pirkti atsakingai, gaminti valgį atidžiai ir valgyti išmintingai. Norint pasiekti permainų, nebūtina eiti su plakatais į gatves ir šėlti iš nepasitenkinimo dėl dabartinės sistemos. Revoliucija gali vykti ir tyliai – mūsų virtuvėse.

Kas yra ekologiški produktai?

Ekologiški produktai yra specialiu ženklinimu pažymėti produktai, kurie atitinka griežtus nepriklausomų ekologinių tarnybų standartus. Tik turėdami tokį sertifikatą gamintojai ant pakuotės gali naudoti žodį „ekologiškas“ (ang. organic). Anglijoje yra apie 10 sertifikavimo tarnybų. Viena iš jų, Soil Association, yra viena iš pirmųjų organizacijų, kurios pradėjo populiarinti ekologinę žemdirbystę ir stipriai prisidėjo prie ekologiškų produktų rinkos plėtimo.

Pagal ekologinius standartus dirba ekologiniai ūkininkai, kurie augina savo žaliavas be sintetinių aplinkai ir sveikatai pavojingų chemikalų. Maisto perdirbimo įmonės turi savo specifiką atitinkančius standartus – ekologiškų produktų gamyboje yra svarbu apdirbimo technologijos, kurios nepažeistų produkto pilnavertiškumo ir maistingumo, draudžiama naudoti įvairius sintetinius priedus, cheminius tirpiklius ir dažiklius.

Indrė Kleinaitė