I.Kleinaitė. Kodėl dalyvauju Vilniaus miesto rinkimuose?

Indrė Kleinaitė (Agnės Gintalaitės nuotrauka).

2014 m. dalyvavau Europos Parlamento rinkimuose. Pirmas klausimas, į kurį tuomet atsakiau, buvo – kodėl?  Šiemet vėl dalyvauju rinkimuose, šį kartą Vilniaus miesto, ir vėl grįžtu prie to paties klausimo. Atvirai atsakyti į šį klausimą yra mano pareiga ne tik kitiems, bet ir sau pačiai.  

Manau, kad nuo atsakymo į klausimą “kodėl?” turėtų pradėti kiekvienas  kandidatas, nes motyvacija, mano nuomone, yra svarbiau nei tikslai ar priemonės jų siekti. Tai vidinė kibirkštis, ugnis, kuri apsprendžia tolimesnius veiksmus ir potencialiems rinkėjams padeda geriau suprasti žmogų, nutarusį pasukti į politiką, įvertinti ne tik jo kompetencijas, bet ir vertybes bei etines pozicijas.

Politika, kaip valdžios siekis, man niekada nebuvo įdomu. Netikiu lyderyste, kurios tikslas – valdyti žmones, nors šia iliuzija vadovaujasi daug pasaulio politikų. Žmones galima įkvėpti, bet valdyti – niekada. Galbūt, patogumo dėlei, žmonės apsimes, toleruojantys valdymą, bet vidinis laisvės siekis ilgainiui audringai prasiverš. Istorija tai jau ne kartą įrodė.

Aš žaviuosi žaliųjų judėjimu, jų sisteminiu mąstymu pagrįstais, darniais sprendimais, padedančiais žmonėms atstatyti padarytą žalą gamtai ir gyventi kokybiškiau ne tik dabar, bet ir ateityje. Nuolat ieškau kur ir kaip pritaikyti šias idėjas - tai mane ir atvedė į politiką. Ne kartą savo veikloje gilinausi į specifines miestams aktualias problemas: domėjausi daugiabučių renovacija, miestų darnaus vystymosi ir klimato kaitos strategijomis, viešųjų ir žaliųjų erdvių svarba, pilietinės visuomenės dalyvavimu, darnia architektūra ir urbanistiniu planavimu. Žinau, kokie yra pagrindiniai modernių miestų iššūkiai, ir žinau, kokie yra pagrindiniai sprendimai, galintys padėti iš esmės pakeisti miestų DNR iš “miesto-parazito” į aplinkai draugiškesnį ir žmonėms patogesnį miestą. 

Labai gaila, bet žaliosios idėjos, nors ir populiaresnės nei anksčiau, vis dar yra viešosios politikos paraštėse. Neretai jos tampa viešųjų ryšių fasadais arba lieka tik fragmentiškomis pavienių projektų idėjomis. Noras sustiprinti žaliosios politikos idėjas viešąjame diskurse ir buvo mano motyvacija dalyvauti EP rinkimuose. Dėl tų pačių priežasčių dalyvauju ir Vilniaus miesto rinkimuose. Lietuvos žaliųjų partijos tikslai šiuose rinkimuose  - ne “kėdės”, o siekis įkvėpti vilniečius siekti kitokio – patogesnio – Vilniaus. Tikslas yra mobilizuoti tokią paramą žaliosioms miesto idėjoms, kad bet koks meras ir bet kokia valdančioji dauguma būtų priversta jas vertinti itin rimtai; kad jos taptų ne tik bet kokio mero veiksmais, bet ir neatsiejama pasaulėžiūra. Jei norime keisti Vilnių kartu, turime keisti savo požiūrį į miestą ir jo kūrimo politiką.  

Kuo mes, žalieji, skiriamės nuo kitų partijų dalyvaudami Vilniaus miesto rinkimuose? Skiriamės tuo, kad turime ilgalaikę darnaus miesto vystymosi viziją, paremtą sisteminiu miesto mątymu ir turime prioritetus, orientuotus į tikruosius vilniečių interesus. 

Kodėl reikia vizijos? Vizijos reikia, kad priimami sprendimai būtų vertinami pagal tai, ar prisideda prie jos pasiekimo ar ne. Politikų kadencijos trumpos, partijos vardan politinės kovos nesutaria tarpusavyje, o gera ateities miesto vizija suvienytų ir sutelktų bendram darbui. Galima nesutarti dėl daug klausimų, bet, manau, visi gerai žinom, kad pasauliui vėliausiai iki 2050 m. reikia atsisakyti iškastinio kuro. Jei pasaulis gali pereiti prie 100 proc. švarios energijos, tuomet ir Vilnius privalo to siekti. Toks siekis apspręs, kokius sprendimus turime priimti kitose srityse, ir atneš įvairiapusės tiesioginės ir netiesioginės naudos: ne tik aplinkos ir žmonių sveikatos gerinime, bet ir ekonomikos gaivinime bei darbo vietų kūrime.

Turint viziją tampa aiškiau kaip jos siekti, ir kokie turėtų būti prioritetai. Vienas jų – patogus ir nemokamas viešasis transportas. Iš pažiūros skamba populistiškai, bet paanalizavus detaliau peršasi išvada, kad tai yra gyvybiškai būtina. Negalima sakyti, kad tai utopiška idėja, nes Taline viešo transporto paslauga yra nemokama sostinės gyventojams. Iš tiesų, norint, kad žmonės vietoje automobilių rinktųsi aplinkai draugiškesnius susisiekimo būdus, ir taip miestas ne tik mažintų klimato kaitą sukeliančias emisijas, bet ir tuo pačiu spręstų oro taršos ir nepatogių automobilių kamščių problemas, būtina gyventojams pasiūlyti itin patrauklią alternatyvą. Tokia paslauga būtų nemokama tik registruotiems miesto gyventojams, kurie miestui moka mokesčius. Vilniuje gyvena daug neregistruotų miestiečių, kurių mokesčiai atitenka kitiems miestams, ir tokia paslauga paskatintų juos registruotis tame mieste, kur gyvena. Sukūrę patogaus ir nemokamo viešo transporto modelį sostinėje vienu metu išspręstume ne vieną problemą. Apjungę tai su bendra mobilumo viešąja politika, kur svarbią vietą užimtų patogūs, visą miestą jungiantys mažųjų transporto priemonių - dviračių, elektrinių dviračių, velomobilių, motorizuotų neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedžių ir pan. -  takai, estetiški takai pėstiesiems ir patogesnė parkavimo sistema įvairioms asmeninio susisiekimo priemonėms, turėtume idealų sisteminio požiūrio į miesto planavimą pavyzdį.

Kiti svarbūs prioritetai yra energetika, atliekos, pažangi daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija, geresnės paslaugos gyventojams ir labiau girdimas miestiečių balsas. Visa tai sistemiškai susiję, nes Vilnius – tai ne atskirų tarpusavyje nesusijusių fragmentų suma, o gyvas organizmas su savo istorija, kolektyviniu sąmoningumu, kūrybingumu ir gebėjimu atsinaujinti. Kiekvienas miestietis yra miesto kūrėjas, o miestas - visų mūsų bendras kūrinys. 

Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė, Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė Vilniaus mero ir tarybos rinkimuose. 

GYVA.LT, 2015 m. sausio 28 d. 

Nuorodos: 

I.Kleinaitė. Kodėl dalyvauju Europos Parlamento rinkimuose? 

I.Kleinaitė. Priešrinkimis reziume: atsakymai į DUK (EP rinkimų metu)

Lietuvos žaliųjų partijos prioritetai ir vizija Vilniui

Ekopolis: kada miestai nustos parazituoti pasaulį?