Ekologiško gyvenimo kūrėjas. Interviu su Laimiu Žmuida.
 |
Laimis Žmuida. Nuot. iš asm. archyvo |
Netoli Ukmergės gražiame upės slėnyje gyvenantis iš Kauno kilęs Laimis Žmuida tarsi kokią mozaiką kuria ir kitus moko kurti ekologišką gyvenimą. Ūkininkauja pagal gamtinės žemdirbystės principus, aktyviai dalyvauja ekogyvenviečių judėjime bei užsiima švietėjiška veikla. Tai daug žinių turintis, jautrus ir tvirtų įsitikinimų žmogus, kuris geriausiai jaučiasi kurdamas ir įkvėpdamas kurti kitus.
Ar galėtumėte trumpai atskleisti savo ekologinio kelio istoriją bei papasakoti, kada ir kodėl įvyko vidinis lūžis nulėmęs pasirinkimą savo dėmesį ir laiką skirti dabartinei veiklai?
Neprisimenu tokio lūžio. Galvoju, visada toks buvau. Manau, tai priklauso nuo auklėjimo. Esu labai dėkingas savo tėvams, jog suteikė man tokias sąlygas, kad pasukau gamtos ir ekologijos keliu. O gavęs gerą kryptį, vėliau viską atrasdavau praktikoje. Reikėjo pradėti gyvenimą ir pasistatyti savo būsimai šeimai namą – pasinėriau į ekologinių statybų sritį. Pasistačiau šiaudinį namą su samanų stogu, o įgyta patirtimi ir žiniomis pradėjau dalintis su kitais. Reikėjo ekologinių kaimynų – atradau ekogyvenviečių sritį. Reikia savo maisto – niekaip kitaip negaliu auginti kaip tik ekologiškai. Ir tai ne pabaiga, toliau žingsniuojant gyvenimu nori nenori prisideda ir kitos sritys – ekologinė buitis, drabužiai, indai, įrankiai, galbūt ekologinis transportas ir t.t. Visa tai atsiranda savaime, iš praktikos, žingsniuojant dar nuo vaikystės nustatytu maršrutu.
Ar galėtumėte apibūdinti savo įprastinę dieną?
Mano tradicinės dienos, kaip žemdirbio, yra dvi – šiltuoju metų laiku ir šaltuoju. Šiltuoju rūpinuosi daržu, o žiemą nereikia nieko veikti, tad diena visai kitokia.
Keliuosi anksti, apie penktą valandą. Žiemą lauke tamsu, šiltuoju metu – šlapia žolė, todėl abi įprastinės dienos prasideda kompiuteriu ir internetu. Kelias valandas dirbu prie savo ekologinių projektų, daugiausiai rašau, kuriu, atsakinėju į laiškus, šiek tiek mokausi, šviečiuosi.
Po to, pavalgęs, žiemą einu į lauką pabendrauti su medeliais, apžiūrėti kas naujo įvyko mūsų aplinkoje, ką bebras nuveikė per naktį, kokie kiti gyvūnai buvo apsilankę sklype. O šiltuoju metu dažniausiai einu į daržą, ten visada yra ką veikti – sėti, šienauti, mulčiuoti, imti derlių. Galima būtų sakyti, kad visą dieną ir praleidžiu darže (teisingiau, su augalais, nes daržas užima gal tik dešimt procentų teritorijos), tačiau tas buvimas darže iš tiesų yra trumpas. Padirbu penkiolika minučių iki pirmojo prakaito ir jau lekiu namo atsipūsti, darže sugalvotą idėją internete aprašyti, tada vėl einu į daržą, vėl dirbu ir dirbdamas mąstau, kuriu. Kartais daržo darbus pakeičia pasikrapštymai sodyboje – statybos, buitis, daiktų taisymas ir pan. Bet visą dieną praleidžiu lauke. Vidury dienos dar būna didysis maisto gaminimo etapas, dvi trys valandos, kada ruošiamės maistą visai dienai.
Ilgai užtrunkame, nes nenaudojame pusfabrikačių, o tai reiškia, kad kasdien turime lupti ir skusti daržoves. Bet tas atsiperka su kaupu, nes valgome tikrą maistą.
Apie aštuntą - devintą jau einu miegoti. Žiemą temsta jau nuo ketvirtos - penktos, tai guliu kelias valandas ir mąstau, kuriu gyvenimą ir, kol užmiegu, ką nors planuoju. O žiemos dieną krapštausi namuose arba malkas ruošiu ir likusį laiką praleidžiu prie kompiuterio. Kadangi žiemą turim visą laisvą laiką, nieko neprivalome daryti, tad prisigalvoju visokių projektų. Štai praeitą žiemą buvau paskendęs gamtinės žemdirbystės mokymuose. Praktiškai visą dieną ir praleisdavau mokydamas žmones internetu.
Ekologiniai principai – kodėl jie Jums svarbūs?
Graikiškas eko (oikos) reiškia namus, būstą. Gyventi ekologiškai, mano manymu, yra gyventi taip, kad visas mūsų gyvenamasis pasaulis būtų mūsų namai. Namuose neterši, tvarkaisi, kaip nori, susikuri sau jaukią ir palankią aplinką, namuose viskas sava. Toks turėtų būti visas pasaulis. Visame pasaulyje turėtų būti jauku, kaip namuose
Šiais laikais daug susvetimėjimo. Tiek visuomenėje, tiek su gamta, tiek su daiktais. Gamta nebėra mūsų namai, visuomenė nebėra mūsų namiškiai, o ir tarp daiktų jaučiamės ne kaip namuose. Jei gyventume ekologiškai, tai viskas būtų atvirkščiai. Gamtoje jaustumės kaip namuose, bendruomenėje kaip tarp namiškių, visi sukurti daiktai (keliai, pastatai, buities daiktai) savi, šilti su gyvenimiškom istorijom ir prisiminimais. Tokiame pasaulyje gyventi būtų jauku ir gera. Kiekvienas ekologinis principas - tai žingsnis tokio gyvenimo link.
Ką laikote savo didžiausiu pasiekimu?
Pasiekimų labai daug. Šių metų didžiausias pasiekimas – užauginom sodą iš sėklyčių. Prieš aštuonerius metus pasėjom sėklytes iš gerų obuolių, o šiemet didesnioji sodo dalis dera ir visi vaisiai fantastiškai skanūs.
Kokia Jūsų ateities vizija?
Pasaulis jau pasuko gerąja linkme, gyvenimas pradeda gerėti ir mums belieka tik stebėti ir džiaugtis nuostabiais jo vaisiais. Atsiras naujos mokyklos, kuriose užaugę vaikai bus kiek kitokie. Kitokie bus ir jų sprendimai kai jie ateis į politiką, verslą, žiniasklaidą ir, žinoma, kitaip jie elgsis savo šeimose, bendruomenėse. Taip po truputį pasaulis vėl taps mūsų namais.
Kaip, Jūsų manymu, galima padidinti visuomenės ekologinį sąmoningumą?
Mano manymu, reikia pradėti nuo savęs. Visuomenė susideda iš individų. Padidinsi vieno žmogaus sąmoningumą, vadinasi padidinsi ir visos visuomenės sąmoningumą. Be to, sąmoningumo kėlimas turi būti be prievartos, savo greičiu ir be didelių kančių.
Kokią didžiausią pamoką esate gavęs iš gyvenimo?
Nežiūriu į gyvenimą kaip į mokytoją. Nesu šioje planetoje tam, kad mokyčiausi, tobulėčiau. Aš esu gyvenimo kūrėjas, aš jį kuriu, o ne iš jo mokausi.
Ką darytumėte kitaip, jei galėtumėte grįžti į praeitį?
Nieko nesigailiu, viską dariau pagal turėtą sąmoningumą ir dariau gerai. O jei grįžčiau į praeitį su savo dabartine sąmone, tai kurčiausi kitoje vietoje, prie tokių pat bendraminčių kaip aš. Dabar įsikūrėm atokiau nuo ekogyvenviečių ir nenorim kraustytis, nes medeliams jau dešimt metų, jie dera, prisirišom prie aplinkos, o aplinkos neperkelsi. Teks prisišaukti bendraminčius, kad jie apsigyventų šalia.
Kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis?
Aš pats.
Ar yra kokių specifinių ekojudėjimų, kurių veiklą Jūs laikote ypač svarbia?
Kiekvienas ekojudėjimas padaro kai ką gero kokioje nors savo apimamoje sferoje – dviračių, alternatyvios energetikos, gamtos saugojimo, ekoproduktų, žemdirbystės, statybų, politikos, švietimo... O štai ekogyvenviečių judėjimas apima visas sferas iš karto. Ekogyventojai rūpinasi visu gyvenimu: ir transportu, ir energetika, ir maistu, ir savo aplinkos saugojimu, ir visu kuo. Todėl man šis ekojudėjimas ir mieliausias, ir svarbiausias.
Kokiomis asmenybėmis žavitės ir kodėl?
Žaviuosi kuriančiomis asmenybėmis. Tai gali būti bet kas – ir garsenybė, ir paprastas žmogus, gyvenantis kaimynystėje. Aš pats esu išradęs samanų stogą, sukūręs lietuviškosios gamtinės žemdirbystės atmainą, pasistatęs saulės architektūros namą iš šiaudų ir molio ir tas kelia didžiulį pasitenkinimą. Žaviuosi tokiais žmonėmis, kurie neplaukia pasroviui, nėra sistemos sraigteliai, nekopijuoja kitų gyvenimų, nesivadovauja patarimais, o patys aktyviai kuria savo gyvenimą.
Kokia yra didžiausia aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo nauda Jums?
Aplinkai draugiškas gyvenimo būdas yra kitokia pasaulėžiūra. O pasaulėžiūra apima viską. Viskas pagerėja pradėjus gyventi ekologiškai – ir sveikata, ir psichologinis pasitenkinimas savimi, ir santykiai, ir požiūris į aplinką, tave supančius augalus, gyvūnus ir daiktus, politiką, visas kitas gyvenimo sferas. Tiesiog visas gyvenimas pagerėja.
Kaip manote, kokia yra Jūsų sėkmės paslaptis?
Manau, kad tyri ketinimai. Darau ne dėl pinigų, ne dėl šlovės, karjeros ar dar ko įprasto. Darau, kad būtų gera. Tiek man, tiek aplinkiniams. Ir žmonės mato, kad aš jų neapgausiu, kad neatimsiu iš jų pinigų, nesu savanaudiškas ir mielai paremia mano veiklas, pritaria joms ir palaiko, daro kartu. Tai ir laikau sėkme.
Kas labiausiai patinka Jūsų veikloje?
Vaisiai. Rezultatas. Padarai, kad gera tau ir kitiems, ir džiaugiesi sau atsisėdęs. Paskambino štai seminaro dalyvė ir sako: „Padariau pagal jūsų patarimus ir agurkai užaugo nuostabūs, pirmą kartą nekartūs, traškūs, tai dabar ir savo draugėms aiškinu, kad taip reikia daryti.“ Jai gerai, o, kad žinotumėt, kaip man gera.
Ar turite kokių neįprastų hobių?
Kolekcionuoju vietinius augalus. Lietuvoje apie 2000 augalų, samanų ir kerpių. Mano sklype gal tik apie 600. Dar yra kur tobulėti. Kiekvienam naujokui reikia surasti tinkamą vietą, kad jis čia augtų, daugintųsi ir gyventų amžinai.
Kada būnate laimingiausias?
Laimę teikia daug dalykų. Daugiausia laimės patiriu savo susikurtoje gyvoje erdvėje. Čia mano medžiukai, krūmiukai, daržovės, gyvūnai... Čia jaučiuosi kaip namuose. Čia visada gera.
Daugiau apie Laimio Žmuidos veiklą:
Lietuvos ekologinių gyvenviečių ir giminės sodybų tinklas – www.ekogyvenvietes.lt
Gamtinė žemdirbystė – www.gerazemdirbyste.lt
Ekologinis švietimas – www.ekonaujienos.lt
GYVA.LT, 2015 m. vasario 17 d.
Interviu yra dalis GYVA.LT projekto "Susipažink su EkoŽmogumi", kuriuo siekiama supažindinti Lietuvos visuomenę su aplinkosaugos ir darnaus vystymosi srityje veikiančiais žmonėmis.