Ateities miestai - Šiaurės Europoje
 |
Helsinkis be automobilių. Nuotrauka NWIND. |
Vizionieriški miestai atitinka ne tik šiandienos poreikius, bet ir drąsiai žvelgia į savo ateitį bei patys ją formuoja. Šiaurės Europoje yra ne vienas miestas, kuris ne vien formuoja savo viziją, bet ir rodo kitiems pasaulio miestams kelią, kaip numatyti ir susidoroti su ateities iššūkiais.
Turėdamas aiškią urbanistinę viziją miestas gali lengviau apsispręsti, kokiu būdu miestiečiai judės, kaip atrodys gatvės, kaip keisis viešosios erdvės, kokiuose rajonuose bus gyvenama, kokie kursis nauji centrai bei kaip keisis senieji, kaip gerės verslo aplinka, kur formuosis naujieji kultūriniai mazgai. Kiekvienas miesto sluoksnis papildo vienas kitą, atsiranda sinergija bei nauja varomoji jėga kryptingam miesto virsmui. Tokią viziją turėtų turėti kiekvienas miestas, jei norima užtikrinti jo darnią plėtrą.
Tradiciškai vizijų kūrimas yra atiduodamas architektams, politikams, mokslininkams į rankas. Šiaurės šalys, skirtingai nei kitos Europoje, sugeba vizijas kurti įtraukdami gyventojus, atsižvelgdami bei patenkindami jų lūkesčius bei poreikius. Juk miestų ateitis priklauso nuo žmonių. Kokie žmonės gyvena dabar, kokia numatoma demografinė situacija, kam patrauklus miestas, kokias vertybes renkasi gyventojai ir kas gyvens po 10, 20, 50 metų – tai svarbiausi elementai kuriant miestų vizijas. Šiaurės miestai savo gyventojus mato kaip drąsius, suprantančius realybę, bet ir įžvelgiančius perspektyvas, siekiančius tobulėjimo bei norinčius gyventi geresnėje bei patrauklesnėje aplinkoje. Šiuolaikiška miesto bendruomenė, įtraukta į miestų vizijų kūrimą, drąsiai jas papildo ir netgi pakursto dar drastiškesniems iššūkiams.
Trys pavyzdžiai iš Šiaurės Europos. Miestai, kurie nebijojo vizijas kurti kartu su miestiečiais, įterpti utopinių planų (kurie ir yra stimulas tobulėti, siekti neįmanomo). Taip jie koreguoja pasaulines urbanistikos tendencijas.
Kiruna
Už poliarinio rato esančio nedidelio Švedijos miestelio vizija nustelbia net ir didžiųjų miestų ambicijas. Plečiantis geležies rūdos kasyklos veiklai, šalia įsikūrusi Kiruna privalo persikelti į kitą vietą – kasykla praris dabartinį miestą. Kiruniečiams kasykla yra jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl jie sutiko perkelti visą miestą. Su sąlyga, kad tai bus pats demokratiškiausias projektas pasaulyje. Kiekvienas miestietis, norėdamas užtikrinti savo naujos gyvenamosios vietos kokybę, aktyviai įsitraukė į vizijos kūrimo procesą. Miestas pasitelkė tarptautinius architektus, kurie pasiūlė miestą perkelti palengva, sukuriant naują, tankų bei aktyviai naudojamą miesto centrą, kokybiškus gyvenamuosius rajonus bei patrauklią aplinką poilsiui. Svarbu, kad naujoji gyvenvietė šiuolaikiškai atkartotų senojo miesto charakterį. Taip projektas, sukurtas kartu su žmonėmis, kurie patys nulemia tiek savo gyvenimo, tiek miesto ateitį.
Helsinkis
Helsinkis užsibrėžė tikslą iki 2025 metų sukurti sąlygas gyvenimui be nuosavo automobilio. Šis siekis tapo pagrindiniu kriterijumi visiems planams – nauja miesto plėtra bus vykdoma tik strateginėse teritorijose centre bei uosto konvertuojamose zonose. Šiai vizijai suformuoti įtraukta kuo daugiau gyventojų – tai retas atvejis pasaulyje, kai miesto valdžia leidžia gyventojams patiems formuoti savo ateitį. Helsinkiečiai pasisakė apie parengtus eskizus, siūlė savo idėjas, žymėjo jiems svarbias vietas, kurias būtina įtraukti į bendrą miesto viziją, formavo naujus maršrutus žemėlapyje, kūrė naujus parkus ir viešąsias erdves. Diskusijos apibrėžė pagrindinius aspektus: miestas turi būti kompaktiškas, stipriai integruotas į gamtinę aplinką, į aukštos kokybės gyvenamuosius kvartalus ir, svarbiausia, turi tarnauti žmonėms, o ne automobiliams.
Kopenhaga
Kopenhaga turi aiškią viziją – „sužmoginti“ miestą. Nemaži pokyčiai jau įdiegti miesto centre: automobilių gatves pakeitė pėsčiųjų, važiuojamosios juostos susiaurėjo ir paliko daugiau vietos dviračiams. Nauji projektai siekia pritaikyti viešąsias erdves gyventojams, įdiegti naujoves. Miestas tankėja, gerinamas viešasis transportas, o kai miestui plėstis jau nebėra kur, uostas stumiamas tolyn, statomos naujos dirbtinės salos jūroje, kuriasi naujos gyvenvietės. Vienas pavyzdžių – projektas „Nordhavnen“. Čia buvusi uosto teritorija konvertuojama į naują gyvenamąjį rajoną, miestas plečiamas į jūrą. „Nordhavnen“ vizija siekiama sukurti žmogiško mastelio erdves, ieškoma novatoriškų būdų, kaip sujungti esamus uosto pastatus su naujaisiais, kaip neužkirsti kelio ateities pokyčiams ir lengvai prisitaikyti prie naujovių. Gamta, vanduo ir viešosios erdvės yra pagrindiniai kokybiniai kvartalo elementai.
Tadas Jonauskis, urbanistas
Straipsnis spausdintas N WIND, žurnale apie kultūrą ir kūrybišką verslą Šiaurės Europos regione