Įkvėptas minimalizmo. Interviu su menininku Sauliumi Paliuku

Saulius Paliukas, iš ciklo DEBESYS

Sauliaus Paliuko paveikslus pastebėjau ARTVILNIUS’15 parodoje. Spoksojau tarsi užhipnotizuota negalėdama tiksliai įvardinti, kodėl jie man patinka. “Mažiau yra daugiau” sukuždėjo galeristė Urtė Čaplikaitė iš POST Galerijos. Bingo! Minimalizmas. Filosofinis ekologiškesnio gyvenimo būdo pagrindas, gal net esmė sakyčiau. Juk gamtoje nėra nieko ko nereikia, jokio pertekliaus ar balastinio triukšmo, tobula pusiausvyra.

Menas žmogų veikia labai subtiliai, ne proto lygmenyje, ir gali pralaužti mąstymo šablonus efektyviau nei tūkstančiai racionalių argumentų. Toks menas yra tarsi mąstymo šamanizmas, o menininkai veikia kaip pokyčių skatintojai, pasiųsdami į kolektyvinę pasąmonę naujus kūrybinius impulsus.

Dabartinei nuo vartotojiškumo kenčiančiai visuomenei kaip niekad reikia minimalizmo impulso kaip atsvaros maksimalizmui, norui dominuoti ir siekti vis daugiau ir daugiau. Todėl ir panorau pasikalbėti su Sauliumi apie tai kaip jis suvokia savo vaidmenį šiuolaikėje visuomenėje ir ką nori pasakyti savo kūryba.

Kaip atėjai iki minimalizmo tapyboje?

Turbūt tai procesas. Absoliutaus minimalizmo, mano nuomone, nėra, tad ir savo kūrybos negalėčiau įvardinti vien kaip minimalizmo. Esu atviras įvairiom įtakom ir patirtims, tuo pačiu ir minimalizmui, kuris, kaip 7-ojo dešimtmečio dailės, meno kryptis, ir tam tikros idėjos atsispindi mano kūryboje.

Studijavau tapybą Kaune ir įtaka ėjo iš visur – mokytojų, aplinkos, kitų menininkų, šeimos. Tradicinė Kauno mokykla labiau remiasi ekspresyvumo idėjomis, ir mano kelias prasidėjo nuo to. Labai įstrigo mokytojo Arūno Vaitkūno pasakymas, kad menininkas turi ieškoti SAVO kelio. Per patirtį ateina suvokimas, jog kartais turi atsisakyti kalbėti garsiai, jei nori būti išgirstas. Tad atsivėrimą minimalizmo įtakai suvokiu kaip ėjimą link tylaus kalbėjimo. Todėl ir minimalizuoji savo raiškos priemones, ieškodamas tikslesnės ir minimalistiškesnės išraiškos.

Man tai yra labiau sutelkta energijos forma. Turi būti labai susikaupęs, pilnai “čia ir dabar”, kad galėtum keliais potėpiais su mažiau išreikšti daugiau. Klasikinio minimalizmo apibrėžimo rėmuose atsisakoma emocijos, ekspresijos. Aš nuo to atsispiriu, nes emocija man taip pat yra svarbi. Tad esu labiau postmodernistinis kūrėjas, atsiremiantis į minimalizmo idėją kaip vieną iš įtakų savo kūrybiniame kelyje.

Ką laikai didžiausiu savo pasiekimu?

Filosofiškai vertinant, labiausiai vertinu tai, kur esu dabar. Iš kūrybinės pusės esu pristatęs savo darbus 10-yje asmeninių parodų, dalyvavęs įvairiose grupinėse parodose, Lietuvoje ir užsienyje. Kaip ir dažnas nūdienos kūrėjas nepasiriboju viena raiška, tad dirbu ir kitomis medijomis. Video darbai, video instaliacijos, bendri projektai su šiuolaikinio šokio teatrais, žemės menas, video mapingo projektai ir panašiai. Tad visas tas kūrybinis kelias ir yra tas kūrybinis pasiekimas.

Kas yra tavo įkvėpimo šaltinis?

Tai erdvė, kurioje užsimezga ryšys tarp to, kas tu esi ir to, ką patiri. Tą, ką gauni iš aplinkos, ką sugebi pasiimti ir transformuoti savo vidiniu gebėjimu įžvelgti grožį ir prasmę, ir perduoti savo kalba, savo pasirinkta kūrybine išraiška.

Koks žodis labiausiai patinka?

Savęs atradimas. Su tuo ateina ramybės ir pilnatvės jausmas, daug džiaugsmų, nes kai save atrandi, sumažėja stresas, mažiau visko reikia, sumažėja poreikis besaikiam vartotojiškumui. Kai žinai, kas esi, esi atsparesnis aplinkiniam triukšmui ir informacijos pertekliui, kuri nesusivokusį žmogų gali veikti išbalansuojančiai.

Daugiau apie Sauliaus Paliuko kūrybą: www.paliukas.lt

Indrė Kleinaitė, GYVA.LT