Ekologiškas gyvenimo būdas: malonesnis, sveikesnis ir įdomesnis
„Šiuolaikiniame pasaulyje gyventi 100 proc. ekologiškai– nedarant aplinkai neigiamo poveikio - kol kas neįmanoma,“ - sako nepriklausoma atsakingo verslo ekspertė, tarptautinės darnaus vystymosi specialistų asociacijos narė Indrė Kleinaitė.
„Ekologinio pėdsako” (ang. ecological footprint) indeksas rodo, kad taip vadinamos išsivysčiusios šalys jau peržengė natūralių išteklių atsinaujinimo ribas: jei visi pasaulio žmonės gyventų kaip vidutinis amerikietis, reikėtų maždaug 5 tokių planetų kaip mūsiškė, jei kaip vidutinis europietis – 3.
Tačiau galima mažinti dabar daromą neigiamą poveikį, ir tai gali daryti tiek verslo įmonės, tiek kiekvienas žmogus. Aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo principus galima pritaikyti kasdieniame gyvenime. Ekologiški maisto produktai, aplinkai draugiškesnė namų priežiūra, drabužiai ar kosmetika – tai keletas pagrindinių žingsnių, padėsiančių geriau suprasti šiuos principus ir prisidėti prie aplinkos gerinimo.
„Permainos yra būtinos ir tai rodo ne tik statistika, bet ir tiesioginė mūsų patirtis“, – sako I. Kleinaitė.
Maistas
Lengviausia yra pradėti nuo pokyčių savo mityboje. Reikėtų atkreipti dėmesį į ekologiškus ir natūralius maisto produktus, išaugintus tame regione kur gyvename. Jei maisto produktai importuoti, derėtų domėtis kokiomis ekologinėmis ir socialinėmis sąlygomis buvo užaugintas, pagamintas. Ekologiška produkcija yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama, etiketė „ekologiška“ gali būti tik ant sertifikuotos produkcijos. Lietuvoje šio ženklo kontrolę ir sertifikavimą atlieka viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tokių produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (dažiklių, saldiklių, konservantų), jie neužteršti cheminėmis medžiagomis (nitratais, hormonais, etc.), yra išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, tausojant neatsinaujinančius energijos šaltinius, nealinant dirvos.
Pasaulyje taip pat taikomas ir „Sąžiningos prekybos“ („Fair trade“) ženklinimas. Tokiu ženklu pažymėtas gaminys pagamintas atsižvelgiant į trečiojo pasaulio šalių socialines problemas.
Saugūs namai
Ne tik maistas, bet ir mūsų namų buitis turi įtakos gamtai ir aplinkai. Tad pasiryžus valgyti sveiką maistą, reikėtų pasiryžti ir pakeisti tam tikrus įpročius buityje.
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į elektros prietaisus. Kuo efektyvesnis prietaisas, tuo mažiau energijos jis suvartoja..
Ekologinius standartus atitinkantys prietaisai sunaudoja mažiau vandens, skleidžia mažiau triukšmo, yra lengvai surenkami, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų. Jie žymimi specialiais ženklais „Energy saving“, „Energy star“, „Energy“, „Der blaue engel“ ir kt.
Į ekologiją atsižvelgti galima ir rūpinantis namų interjeru. Ekologiškiausi baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango – jie daug saugesni nei apdirbti medžiagomis, mažinančiomis degumą ar apsaugančiomis nuo purvo. Baldai, pažymėti Miškų tvarkymo tarnybos ženklu „FSC“ (ang. Forest Stewardship Council), yra ekologiškai teisingai pasirinkimas, nes mediena, iš kurios pagaminti tokie baldai, atkeliauja iš prižiūrimų miškų, kurie nėra beatodairiškai kertami, jie yra prižiūrimi pagal griežtus standartus, užtikrinant, kad nebus iškirsta per daug medžių. Medžiai yra nuolat atsodinami. Taip pat labai protingas pasirinkimas yra įsigyti senų restauruotų vintage baldų, ar šiuolaikiškų, bet jau iš antrų rankų, nes taip nėra skatinama naujų baldų gamyba.
Namų valymo priemones reiktų rinktis pagamintas iš aplinkai draugiškų medžiagų. Skaitykite etiketes ir venkite produktų, kurių gamybai naudojamos šios itin kenksmingos sveikatai medžiagos: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakūs organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas. Ekoženklais „Gėlė“, „Gulbė“, „Mėlynasis angelas“, „Vandens lelija“ žymimi namų valymo gaminiai yra saugūs ir nekenkia sveikatai.
Kosmetika ir mada
Šiandien kosmetikos ir higienos prekių yra labai daug. Didelė jų dalis, deja, yra gaminama naudojant kenksmingas medžiagas. Dėl to, perkant derėtų kelis kartus apsvarstyti – ar tai tinkamas sveikatai produktas?
Labai patariama vengti prekių, kuriose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų. Taip pat išbandytų su gyvūnais ar naudojant gyvūninės kilmės ingredientus. Kosmetika, pagaminta iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų – daug naudingesnė, todėl patariama rinktis ją. Rūpinantis sveikata reikia rinktis ir produkciją, kurioje nebūtų kenksmingų medžiagų. Prekių, kurių etiketėse yra šių sintetinių – cheminių medžiagų, pirkti nepatariama: „Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben“; „Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA)“; „Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea“; „Sodium Lauryl / Laureth Sulfate“; „Petrolatum“; „Propylene Glycol“; „PVP/VA Copolymer“; „Steralkonium Chloride“; „Synthetic Colors“; „Synthetic Fragrances“.
Mada ir drabužiai šiandien yra itin sureikšminami, o prekybos centrai ir parduotuvės užversti įvairia pigia produkcija. Tačiau perkant pigius drabužius taupoma kokybės sąskaita: jau po kelių mėnesių rūbas tampa nebenešiojamas ir reikia ieškoti naujo. Tad viena iš išeičių: kokybiškos produkcijos paieška. Į tokias prekes galit tekti investuoti kiek daugiau, tačiau jos išsilaikys ilgiau. Pirkite drabužius, pagamintus iš natūralių medžiagų (lino, džinso, vilnos), tai pat atkreipkite dėmesį į ekoženklus „Gėlė“, „Oko – Tex 100, 100 +, 1000“, „Gulbė“, „Mėlynasis angelas“. Jais pažymėtų drabužių gamybai nenaudojamos pavojingos medžiagos, tokios kaip alergiją sukeliantys dažai, sunkieji metalai, chloro junginiai tad ne tik turėsite patvarų, bet ir sveikatai nepavojingą rūbą.
Ryžtis ar ne?
Daugelis mano, kad pradėjus gyventi ekologiškai gali tekti tam skirti nemažai laiko ir pastangų. Su tuo galima nesutikti: juk jei prekybos centre atsiranda laiko paieškoti norimos prekės, atsiras laiko ir paskaityti etiketes. Arba kodėl vietoj važiavimo į parduotuvę automobiliu, savaitgalį dviračiu nenumynus iki ekologinio ar paprasto turgaus?
„Ekologiškesnis gyvenimo būdas yra malonesnis, „skanesnis“, sveikesnis, įdomesnis, kūrybiškesnis, racionalesnis, prasmingesnis ir labiau artimas žmogiškai prigimčiai“, - kalba I. Kleinaitė. Besibaiminančius, kad neužteks valios pastangų ji ramina: „Tiesiog reikia domėtis ir su žiniomis ateis noras keistis. Tik nereikia žengus pirmuosius mažus žingsnelius bei pradėjus vartoti ekologišką ir vietinių ūkininkų Lietuvoje užaugintą maistą ar pradėjus rūšiuoti atliekas manyti, kad jau išgelbėjote pasaulį. Permainų reikia visose gyvenimo srityse ir gana radikalių. Todėl svarbu burtis į formalias ar neformalias organizacijas, būti pilietiškai aktyviais ir bendromis jėgomis ieškoti ekologiškesnių gyvenimo būdo formų“.
Daugiau apie ekologinio pėdsako indeksą
Milda Urbonaitė, Ozonas 2008/10 (14)