Ekologiški audiniai. Kas tai?

Drabužiai liečia mūsų kūną visą gyvenimą. Ar tai, ką vilkime, turi įtakos savijautai? Kuo ypatingi ekologiški audiniai ir kodėl verta juos rinktis?

Natūralūs, bet…

Šiandien audinių pasiūla išties didelė. Jiems gaminti naudojami įvairiausi pluoštai – nuo natūralių vilnos, šilko, lino, medvilnės, viskozės iki sintetinių, gaunamų iš naftos: poliamido, akrilo, poliesterio, nailono, acetato, spandekso, melamino...

Aišku, kad pirmenybė teiktina natūraliems audiniams. Tačiau žaliavą, iš kurios jie gaminami, reikia užauginti. Pasaulyje daugėjant žmonių ir didėjant audinių paklausai, tam naudojama vis daugiau cheminių medžiagų, kurios kenkia aplinkai ir sveikatai.

Audiniai iš medvilnės – ypač paklausūs, tačiau kartu ši kultūra yra viena gausiausiai tręšiamų ir purškiamų pesticidais bei insekticidais. Šie chemikalai teršia vandenį ir dirvą, daugelis jų žinomi kaip kancerogenai. Tad nusipirkus marškinėlius, pagamintus iš 100 proc. medvilnės, dar nereiškia, kad juose nebus nuodingųjų medžiagų likučių.

Medžiagos, apie kurias neužsimenama etiketėse

Įvairiuose pluoštuose esančios cheminės medžiagos gali kenkti sveikatai.

Alergenai

Dažant ir marginant audinius gali būti naudojami žalingi cheminiai priedai. Geltoniems dažams kartais naudojamas chromas, juodiems, mėlyniems ar rudiems – fenilendiaminas, kurie dirgina odą ir kvėpavimo takus. Metalinėse drabužių detalėse (kniedėse, užtrauktukuose, sagtyse) gali būti nikelio, kuris pripažįstamas kaip stiprus alergenas.

Kancerogenai

Kad spalva išliktų sodri, o drabužis nesiglamžytų, nesitrauktų, apdorojant audinį kartais naudojamas formaldehidas – žinoma kancerogeninė medžiaga, kuri jautriems žmonėms gali sukelti net astmos priepuolių. Manoma, kad ji gali paskatinti ir vėžio ligas.

Bromo junginiai

Čiužinių, minkštųjų baldų, užuolaidų audiniams, kilimams gaminti kartais naudojamos degumą mažinančios medžiagos, kurios užtikrina, kad audinys lengvai neužsiliepsnos. Dažniausiai tam naudojami junginiai su bromu (polibrominti bifenilo eteriai (PBDE), heksabromo ciklododekanas (HBCD) ir brominti bisfenoliai). Jie gamtoje neskyla, patekę į aplinką kaupiasi gyvūnų ir žmonių organizmuose, ardo hormonų sistemą. Deginant šių junginių turinčius gaminius, susidaro ne mažiau žalingų bromintų dioksinų ir furanų.

Polivinilchloridas

Linksmi lipdukų paveikslėliai ant medvilnės marškinėlių dažniausiai gaminami iš polivinilchlorido (PVC). Kad būtų atsparūs tempimui ir plovimui, į lipdukus dedama daug įvairių priedų. Pavyzdžiui, ftalatų, kurie suminkština PVC, daro jį lankstesnį. Šie junginiai lengvai išplaunami skalbiant drabužius ir patekę į aplinką kenkia lytinei gyvūnų sistemai. PVC stabilizuoti gali būti naudojami nuodingi alavo, švino ar kadmio junginiai.

Ką pasirinkti?

Šiuo metu pasaulyje naudojamos specialios ekologiškų ar aplinkai „draugiškesnių“ produktų ženklinimo sistemos, kurios padeda pirkėjams atpažinti gaminius, mažiausiai kenkiančius gamtai ir sveikatai. Svarbu žinoti, kad ant ekologiškos tekstilės gaminio specialaus ženklelio gali ir nebūti, tačiau gali būti parašyta: „100 proc. ekologiška medvilnė“. Tokiais užrašais galima pasitikėti. Jei neturėtų sertifikato, pagal galiojančius ES įstatymus gamintojai negalėtų vartoti žodžio „ekologiška“ (ang. organic).

Ekologiškos tekstilės ženklinimas

Šiais ženklais pažymėtos prekės gaminamos pagal griežtus ekologiškumo standartus.

„Oeko-Tex 100“

Juo ženklinama tik tekstilė. Šiuo ženklu patvirtinama, kad gaminių pluoštams išauginti, apdoroti ir pagaminti nenaudojama pesticidų, tikrinamas sunkiųjų metalų ir fenolių kiekis, audiniai nedažomi alergiją galinčiais sukelti dažais, nenaudojamas formaldehidas (arba jo randama tik pėdsakų), nėra organinių chloro junginių.

„Eko Sustainable Textile“

Šis ženklas liudija, kad medvilnei auginti nenaudojami pesticidai, insekticidai ir trąšos, ji apdirbama tik lengvai suyrančiomis medžiagomis, nenaudojami sunkiųjų metalų turintys dažai.

„Soil Association Organic Standard“

Tokiu ženklu pažymėta tekstilė pagaminta iš ekologiškai išaugintos žaliavos, kuri apdirbta laikantis griežtų ekologinių standartų, nenaudojant aplinkai ir žmogui žalingų chemikalų.

Aplinkai „draugiškesnių“ gaminių ženklinimas

Šiais ženklais pažymėtų prekių sudėtyje gali būti neekologiškų medžiagų, tačiau šiuos produktus gaminant kaip įmanoma labiau tausojama aplinka.

„Gėlė“

Skiriamasis Europos Sąjungos ekologinės kokybės ženklas, kuris gali būti suteikiamas 23 produktų ir paslaugų grupėms, tarp jų – tekstilės, avalynės gaminiams. „Gėlės“ suteikimo kriterijai nėra labai griežti.

„Gulbė“

Šiaurės Europoje gerai žinomas aplinkosaugos ženklas gali būti suteikiamas 60 gaminių grupių, įskaitant buitinius ir cheminius preparatus, tekstilę, kosmetiką.

Rasa Derenčienė, žurnalas „Geri Patarimai“,  2009 m. Nr. 5

Straipsnis paruoštas konsultuojantis su Indre Kleinaite.