Politikams - naujas kompasas
Politikai skundžiasi, kad vis mažiau žmonių dalyvauja politiniuose rinkimuose. Jie teigia, kad žmonės darosi apolitiški ir jiems nerūpi, kaip yra tvarkoma šalies gerovė. Ar teisūs politikai?
Paul Ray, studijos „Naujas politinis kompasas“ (ang. „New Political Compass“) autorius, nagrinėja naujas politines sroves JAV ir teigia, jog šiuolaikinė politika yra įstrigusi praeito šimtmečio aktualijose. Balsavimo aktyvumas yra kaip niekada žemas. Tai atspindi paplitusį žmonių nepasitenkinimą dabartine politine sistema, kurioje vyrauja dideli pinigai ir nėra sprendžiami aktualūs visuomeniniai klausimai. Galima drąsiai konstantuoti, kad politinė „rinka“ išbalansuota: politinė „pasiūla“ neatitinka politinės „paklausos“.
Nors ši studija buvo atlikta JAV, tačiau į panašias tendencijas galima atkreipti dėmesį ir Europos Sąjungoje. Kas yra aktualu Europos Sąjungai, yra aktualu ir Lietuvai, nes Lietuvoje vykstantys procesai mikroskopiškai atspindi globalines tendencijas. Būtent dėl to ir yra svarbu susipažinti su naujomis politinėmis srovėmis ir sąmoningai jomis naviguoti nelaukiant, kol jos anksčiau ar vėliau užklups netikėtai ir nepasirengus.
Paul Ray sudarė naują politinį kompasą, pagal kurį yra keturios politinės kryptys. Apart 19% rinkėjų, kurie ištikrųjų yra apolitiški ir pasyvūs, 14% tapatina save su tradiciniais konservatoriais, kurie atstovauja didelio verslo interesams, ekonominio augimo ir globalizacijos paradigmai ir pirmenybę teikia pelnui aukojant žmones ir planetą; 19% priskiria save ektremaliems religiniams dešiniesiems; 12% priklauso konvenciniams kairiesiems, kurie siekia didesnio vyriausybių vaidmens, o 36% rinkėjų priklauso naujai ir iki šiol plačiai neįvardintai bei nesusivienijusiai politinei srovei, Paul Ray pavadintai New Progressives (liet. naujieji progresyvai).
Taigi kokie norai vienija naujuosius progresyvus? Dauguma apklausų rodo, kad šie rinkėjai norėtų, jog politikai pradėtų spręsti opius ir aktualius klausimus, kurie kaupiasi mūsų laikmetyje. Tie klausimai - tai klimato kaita, nykstantys gamtos resursai, gilėjantis skurdas, prastėjanti sveikatos apsauga ir švietimas, galimos biotechnologijų taikymo neigiamos pasekmės, didelio kapitalo nesiskaitymas su visuomeniniais interesais, karinis smurtas ir kitų kartų ateitis. Pasak Paul Ray, ši politinė srovė susiformavo vykstant svarbiems pasauliniams pokyčiams ir jungia daugybę įvairių socialinių, aplinkosauginių ir demokratinių judėjimų, išsirutuliojusių per pastaruosius 40 metų. Pasak autoriaus, dabartinis politinis modelis (kairieji-centras-dešinieji) neatstovauja šiems interesams, todėl yra susidaręs politinis vakuumas. Jei tik naujieji progresyvai mobilizuotųsi, pagal šio potencialaus elektorato stiprumą būtų galima teigti, kad ši politinė partija transformuotų dabartinę politinę sistemą. Išviso jie sudaro 45% visų aktyvių rinkėjų. Toks procentinis padalinimas remiasi 1999 metų duomenimis. Galima daryti prielaidą, jog nuo to laiko naujųjų progresyvų frontas dar labiau sustiprėjo. Šis frontas remiasi tokiomis vertybėmis kaip ekologinis darnumas, socialinis teisingumas, taika, žmogaus teisės, demokratija, gerovė ir sąmoningumas.
Naujieji Progresyvai yra susirūpinę aplinkos išsaugojimu, nusistatę prieš globalinę korporatizaciją ir nesišlieja nei prie kairiųjų, nei prie dešiniųjų politinių idealogijų. Tai politinis vakuumas, kurio interesai nėra atstovaujami. Vakuumai turi tendenciją būti užpildomi. Kada ir kas užpildys šį vakuumą Lietuvoje?
Indrė Kleinaitė, 2005 m. Atgimimas Nr. 39