Klimatas šiltėja. Kas toliau?

2005 m. gruodį  per pasaulį turėtų nusiristi grandiozinės demonstracijos – kaip atsakas į klimato kaitos problemų ignoravimą. Įdomu, ar Lietuvoje atsiras pritariančiųjų?

Įsivaizduokite plakatą su JAV prezidento G. Busho nuotrauka, po kuria yra štai toks prierašas: „Ieškomas už nusikaltimus prieš planetą“. Judėjimo prieš klimato kaitą aktyvistai kaltina JAV Kioto protokolo niurkdymu ir pasyvumu sprendžiant turbūt bene pačią opiausią planetos problemą – klimato kaitą. JAV yra atsakingos už ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijos, nors sudaro tik 4 proc. pasaulio populiacijos. Daugiausia žalos daro turtingos šalys, o labiausiai kenčia neturtingosios, nors ateityje neigiamus padarinius pajus visi. Jau dabar žmonės žūva dėl klimato kaitos padarinių – dažnesnių nei įprasta potvynių, uraganų ir kitų gamtos stichijų.

Klimato kaitos problemos neigimas perėjo keturis etapus. Pradžioje buvo teigiama, jog klimato kaita yra mitas. Vėliau buvo sutikta, jog klimatas ištikrųjų keičiasi, tačiau buvo aktyviai peršama mintis, jog tai yra teigiamas poslinkis, nes galėsim pradėti auginti bananus Alaskoje. Po to buvo pripažinta, jog neigiami padariniai persveria teigiamus, tačiau spręsti šį klausimą yra per brangu, tad geriau jį ignoruoti. Dabar jau yra teigiama, jog pigiau yra imtis sprendimo priemonių, tačiau vis dėlto laikomasi nuomonės, jog jau yra per vėlu išvengti katastrofiškų padarinių. Ir tai yra pats įtikinamiausias klimato kaitos skeptikų argumentas.

Tačiau kai kurie ekspertai dar suteikia vilties, jog susigrizbus dabar galima išvengti skaudžiausių klimato kaitos padarinių mūsų planetos ekosistemai ir kartu žmonijos civilizacijai.

Istoriniai duomenys

O koks būtų tas skaudžiausias padarinys? Nebūtina fantazuoti ir spėlioti. Tiesiog pakanka remtis istoriniai geologiniais duomenimis. Prieš 250 mln.  metų planetą ištiko panašus reiškinys. Dėl staigių ir stiprių vulkanų išsiveržimų į atmosferą buvo išmestas didelis kiekis anglies dvideginio, ko pasekmėje klimatas atšilo. Pradėjus tirpti ledynams, išsiskyrė metano dujos, kurios daug stipriau nei anglies dvideginis lėmė klimato kaitą. Vidutinė temperatūra pakilo 6 laipsniais Celcijaus ir apie 90 proc. gyvybės formų Žemėje nustojo egzistuoti. Prireikė apie 150 mln. metų, kad bioįvairovė Žemėje būtų atkurta. Dabar dėl pramoninės veiklos vyksta toks pats procesas ir ekspertai prognozuoja 6 laipsniais Celcijaus aukštesnę vidutinę Žemės temperatūrą.

Kioto protokolo ribotumas

Ir nors Kioto protokole numatytos priemonės yra per menkos ir nenumato kokių veiksmų reiktų imtis, vis tik tai yra gera pradžia. Dokumentas siūlo turtingosioms šalims 5 proc. sumažinti emisiją, nors ekspertai perspėja, jog, norint išvengti rimtų padarinių emisijas reikėtų sumažinti 60 proc. iki šio šimtmečio vidurio, o išsivysčiusios šalys tai turėtų padaryti 90 proc. Kitas Kioto protokolo trūkumas yra tas, jog įpareigoja tik pramonines šalis, o besivystančios šalys tokios kaip Kinija ir Indija nėra įpareigotos laikytis Kioto protokolo susitarimų. Tad aktyvistai prieš klimato kaitą neapsiriboja ties Kioto protokolu kaip panacėja ir siūlo alternatyvius, t.y radikalesnius planetos gelbėjimo receptus.

Netolima ateitis

Įsivaizduokite netolimą ateitį. Jūs turite savo šiltnamio dujų emisijų kvotos kortelę. Jei mėnesio pabaigoje neišnaudojote visos kvotos, tai jūsų sąskaita pasipildė pinigų. Tikrų pinigų. Jei esate bedarbis, tais pinigais galite padengti savo minimalias reikmes. Jei jūs verslininkas, kuris daug keliauja, tai prašom nusipirkti daugiau emisijų kvotos ir keliauti be sąžinės graužimo, kad niokojasi planeta. Nes vyriausybės tarptautiniais susitarimais užtikrino bendro šiltnamio dujų emisijų kiekio ribą, kuri nedaro aplinkai katastrofiškos žalos. Tokį modelį „Kontrakcija ir Konvergencija“ (ang. Contraction & Convergence) pasiūlė Aubrey Meyer.  Jis teigia, jog tokio modelio taikymas padėtų išspręsti ne tik opiausią aplinkosauginę problemą – klimato kaitą, bet ir socialines skurdo ir bado problemas. Taip būtų pripažinta visų žmonių prigimtinė teisė į atmosferą.

Verslui prireikė vyriausybių įsikišimo

Kad problema išties yra opi, rodo verslo atstovų nauja pozicija. Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, pasaulis apsivertė aukštyn kojom, kai korporacijos, visada siekusios kuo mažesnio vyriausybių kišimosi, dabar pradėjo reikalauti įstatymų, reglamentuojančių įmonių anglies dvideginio emisijas. Mat dabar, jei viena įmonė įdiegia aplinkai palankesnes technologijas, tai ji pralošia finansiškai prieš savo konkurentus. Jei žaidimo taisyklės būtų suvienodintos įstatymų pagalba, tai paspartintų naujų aplinkai palankių technologijų diegimą. Privatus sektorius, paprastai kalbąs už mažesnį vyriausybių vaidmenį, pakeitė savo nuomonę suvokęs realią klimato kaitos grėsmę.

Demonstracijos prieš klimato kaitą

Londonas, Edinburgas, JAV, Sidnėjus, Maskva, Bangladešas, Montrealis, Berlynas, Atėnai, Dublinas, Italija, Japonija, Rumunija, Stambulas - tai dalis tų miestų ir šalių, kur yra planuojamos masinės žmonių demonstracijos, skirtos paraginti pasaulio lyderius imtis konkrečių veiksmų, kad sumažinti neigiamus klimato kaitos padarinius. Tuo pat metu vyks tarptautinis viršūnių pasitarimas dėl klimato kaitos Monrealyje, tad demonstracijomis siekiama į šį klausimą atkreipti  daugiau dėmesio. Demonstracijas koordinuoja ir palaiko įvairios tarptautinės ir vietinės aplinkosauginės organizacijos.  Įdomu, ar Lietuvoje atsiras pritariančių tokiems raginimams?

Indrė Kleinaitė, 2005 m. „Atgimimas“ Nr. 41