Kokia skanios kavos kaina

Šiaurės pusrutulio visuomenėje kavos gėrimo ritualas užima svarbų kultūrinį vaidmenį. Be kavos puodelio sunkiai mezgasi pokalbiai, o ryte sunku pradėti darbus. Šalies produktyvumas stipriai nukristų, jei staiga nutrūktų kavos tiekimas iš ją auginančių šalių. Kaip ir nafta, kava palaiko šiaurės pusrutulio ekonomikos gyvavimą. Tačiau kokią kainą pasaulis moka už tai, kad mes galėtume mėgautis kava?

Dėl kavos poveikio sveikatai ginčytis galima begalo, taip ir neprieinant vieningos nuomonės. Tonizuojanti, magiškai viliojanti, tamsi kaip gili naktis, kvapni ir aromatinga, tačiau labai įnoringa ir kaprizinga. Nepripažįstanti neištikimybės, juk jei jau geri kavą, tai geri beveik kiekvieną dieną. Pasidavus kavos vilionėms, iš galvos išgaruoja visi sveikatos specialistų patarimai, kad kava turi narkotizuojantį poveikį ir neigiamai veikia kai kurias organizmo funkcijas. Juk kiti sveikatos specialistai kalba kitaip. Galiausiai, kad ir ką ekspertai bekalbėtų, kavos reikia, nes dažnas be kavos negali pradėti dienos.

Apie tai rašoma daug. Pernelyg daug. Tačiau modernios kavos industrijos aplinkosauginiai ir socialiniai aspektai yra nutylimi. O juk visada yra įdomu patyrinėti nutylimus dalykus. Visada įdomiau užkulisiai nei paradinis pasirodymas scenoje.

Pasaulinėje rinkoje kavos pupelės yra penkta pagal prekybos apimtis prekė. Nepaisant kavos populiarumo šiaurės pusrutulio šalyse, kavos pupelių augintojai, kurių yra skaičiuojama apie 20 milijonų, gyvena žemiau skurdo ribos. Taip yra dėl to, kad smulkūs augintojai neturi tiesioginio „priėjimo“ prie tarptautinės rinkos ir kavos pupeles parduoda lokaliai. Kainą, kurią jie gauna už savo produkciją, dažnai nepadengia net patirtų sąnaudų.

Kavos pupelių plantacijose yra naudojama daug pesticidų, herbicidų ir kitokių cheminių trašų. Tai neigiamai veikia dirvožemį, biologinę įvairovę bei sukelia sveikatos problemų plantacijose dirbantiems žmonėms. Negana to, įsikverbę į augalą, pesticidų likučiai lieka kavos pupelėse ir pasiekia kava besimėgaujančių  žmonių ląsteles. Jau neginčijamai įrodyta, jog cheminiai toksinai yra viena iš lemtingiausių vėžio epidemijos priežasčių.

1989 metais žlugus tarptautiniam kavos susitarimui (ang. International Coffee Agreement), neliko jokių priemonių, kurios gintų smulkius kavos pupelių augintojus ir apsaugotų juos nuo svyruojančių kavos pupelių kainų tarptautinėje rinkoje. Juk negaudami padoraus atlygio už savo darbą, augintojai negali investuoti į aplinkai palankių auginimo metodų taikymą, kokybės gerinimą bei negali palaikyti savo socialinės gerovės stabilumo.

Kavos pupelėmis yra prekiaujama Niujorko ir Londono išankstinių/terminuotų sandorių biržose, kurios turi stiprią įtaką tarptautinei kavos pupelių kainai. Kainos gali kisti dienomis, valandomis ir net sekundėmis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip kavos pupelių atsargos, orų prognozės, politiniai įvykiai ir spekuliacijos išankstinių sandorių biržoje. Rinka mato tik kainas ir neatsižvelgia kaip kintančios kainos įtakoja aplinkosauginius ir socialinius procesus. Taip yra todėl, kad rinkos teorija yra ribota ir neatitinka realybės, tad pagal ją sukurti tarptautinės prekybos susitarimai turi neigiamą poveikį aplinkai ir neatsižvelgia į socialinius prekybos niuansus. Todėl kavos pupelių augintojai gauna nesąžiningai mažą dalį visos kavos pupelių kainos.

90 proc. prekybos vyksta žaliomis (neskrudintomis) kavos pupelėmis. Pagrindiniai žalių pupelių prekeiviai tarptautinėje biržoje yra Neumann Gruppe GMGH, Volcafe, Cargill ir E.D. & F. Man. Pagrindiniai kavos gamintojai, vyraujantys tarptautinėje rinkoje, yra Nestle, Procter & Gamble, Kraft ir Sara Lee. Nors per paskutinius keletą metų kavos pupelių kaina išmokėta augintojams nukrito 60 proc., tačiau tai nesumažino kavos kainos vartotojams, o keturių pagrindinių „kavos skrudintojų“ pelnai nesumažėjo.

Ar yra alternatyva cheminiais toksinais ir trečio pasaulio skurdu paženklintai kavai? Ar įmanoma mėgautis kava nesigraužiant, jog prisidedame prie aplinkos niokojimo ir skurdo gilinimo?  Įmanoma. Etiškas vartojimas vakarų šalyse jau nenaujiena, tad ir Lietuvos vartotojai galėtų prisijungti prie šios srovės ir savo pinigine balsuoti už ekologiškai išaugintą (ang. organic) ir sąžiningos prekybos (ang. fair trade) sertifikatu paženklintą produkciją, kuri apima net tik kavą, bet ir arbatą, šokoladą bei bananus. Ekologinis ženklinimas garantuoja, jog yra rūpinamasi aplinka nenaudojant cheminių trašų ir sintetinių pesticidų, o sąžiningos prekybos sertifikatas užtikrina, jog žaliavos augintojai trečio pasaulio šalyse  gavo padorų atlygį už savo produkciją ir yra apsaugoti nuo tarptautinių kainų svyravimų. Kaip teigia Deborah Doane iš Naujosios Ekonomikos Fondo (ang. New Economics Foundation) Didžiojoje Britanijoje, jei Nestlé pradėtų prekiauti kava, atitinkančia sąžiningos prekybos standartus, tai toks žingsnis turėtų didesnį teigiamą poveikį eksportuojančioms skurdžioms šalims, nei bet kokia oficiali pagalbos programa.

Pradėjus kava, norisi ir baigti keliais sakiniais apie kavą. Dėl kavos skonio ginčytis keblu, tačiau žinant, kad kava yra kokybiška, ekologiška ir atkeliavusi iki mūsų remiantis sažiningos prekybos standartais, neginčijamai prideda vertės ir maloniau nuteikia gomurį. Pasirodo ir geriant kavą galima prisidėti prie pasaulio gelbėjimo nuo ekologinio, socialinio ir finansinio skurdo.  

Indrė Kleinaitė, 2005 m. Atgimimas Nr. 48