Komentaras apie finansų krizę

Ar tikrai ekonomika, išreikšta Bendro Vidaus Produkto (BVP) rodikliu, gali augti neribotai?

Finansinė krizė yra ženklas, kad seno sukirpimo kapitalizmo galiojimo laikas baigiasi. Geriausia, ką šiuo metu galime padaryti, tai gražiai jį palaidoti.

Kiekvieną kartą kai apsilankau kokiame nors Lietuvos banke, aptarnaujanti banko tarnautoja visuomet primygtinai primindavo kaip svarbu sudaryti su banku sutartį dėl investavimo į privačius pensijų fondus ir labai primygtinai siūlydavo „čia ir dabar“ pasirašyti reikiamus dokumentus „kad senatvė būtų rami“. Pradžioje aš išsisukdavau atsakymu: „ačiū, būtinai sudarysiu, tik šiandien tam neturiu laiko“; vėliau atsainiai numodavau ranka: „man dar toli iki pensijos“; o kai baigėsi mano kantrybė dėl banko tarnautojų įkyrumo vieną kartą atšoviau: „žinot, kol aš pasensiu, ta mūsų finansinė sistema dar ne kartą apvirs aukštyn kojom ir aš nesiruošiu investuoti į sistemą, kurios galiojimo laikas jau baiginėjasi“. Iš banko tarnautojos veido išraiškos supratau, kad jos instrukcijose nenumatyta kaip reaguoti į tokį komentarą, tačiau ji vis tik surinko žodžius: „tai patikima, augimas garantuotas“. Ar tikrai ekonomika, išreikšta Bendro Vidaus Produkto (BVP) rodikliu,  gali augti neribotai? Ar mes galime leisti sau negalvoti apie alternatyvas?

Kad mūsų finansinė sistema yra absurdiška, iliustruoja pavyzdys „Marijos centas“. Jei Mergelė Marija būtų investavusi vieną centą savo kūdikiui Jėzui su 6 proc. metinėmis palūkanomis, jos investicija būtų augusi taip:   

po 10 m. – 0.18  JAV dolerių.
po 100 m. - 3.39 JAV dolerių.
po 200 m. - 1,151 JAV dolerių.
po 300 m. -  390,625 JAV dolerių.
po 600 m. - 15,258,757,071,928 JAV dolerių.  (daugiau nei JAV BVP)
po 1000 m. - 202,239,165,600,000,000,000,000 JAV dolerių.
po 2000 m.  (jei aukso uncija kainuotų 278 JAV dolerių, tai aukso masė būtų  209 trilionų kartų didesnė nei saulės masė).
Jei palūkanos nebūtų sumuojamos, tai Marijos investicijos vertė po 2000 metų  būtų 1.21 JAV dolerių.

Donella Meadows dar 2001 metais atkreipė dėmesį, kad mūsų ekonomikos dėsniai kertasi su gamtos dėsniais:

1. Ekonomikos dėsnis – augti. Nuolat augti. Įmonės turi nuolat augti, šalies ekonomika turi padidėti bent keliais procentais, žmonės turi norėti vis daugiau, gaminti daugiau, uždirbti daugiau, išleisti daugiau  - vis daugiau ir daugiau.

Gamtos dėsnis – viskas žemėje auga iki tam tikro dydžio ir tuomet sustoja. Planeta nedidėja, ji – nuolat atsinaujina, gerėja ir gražėja.

2. Ekonomika teigia: konkuruok. Tik taip mes galime būti efektyvūs, ir tik taip mes galime augti.

Gamta teigia: taip, konkuruok, bet neperženk ribų. Nežalok. Pasiimk tik tiek kiek tau reikia. Kur galima, nekonkuruok, o bendradarbiauk. Mes juk nekariaujam, mes gyvenam bendruomenėje.

3. Ekonomika sako: sunaudok daiktus greitai ir nesijaudink dėl jų pataisymo. Kuo greičiau kas nors susidėvės, tuo greičiau tu nusipirksi naują daiktą. Išmesk daiktus, kai jie tau atsibos.  Naudok išteklius ir energiją, kad pagaminti daugiau daiktų. Iškirsk miškus, išsiurbk ir sudegink visą naftą, sukurk darbus, kad žmonės galėtų uždirbti pinigų, nusipirkti daiktų ir juos išmesti į šiukšlyną.

Žemė sako: o ko skubėti? Jei gamtai prireikia šimtus metų, kad užauginti mišką, ar milijonus metų, kad „suslėgti“ naftą, tai galbūt tik tokiu tempu mes galime tai naudoti savo reikmėms?

4. Ekonomika nuvertina ateitį. Pinigai nuvertėja. Mes galime investuoti ir gauti palūkanas, ir taip padidinti savo pinigų kiekį. Taigi, ateityje ištekliai nebus tokie vertingi kaip dabar, todėl kirskite miškus dabar ir paverskite juos į pinigus.

Žemė sako: nesąmonė. Investuotų pinigų vertė augs tik tuomet, jei kažkas, ką už juos galėsite nusipirkti, augs taip pat. Žemė nepadidės per 10 metų. Kam jūs išleisite sukauptus pinigus, jei bus mažiau produktyvaus dirvožemio, daugiau užteršto vandens, mažiau bioįvairovės, mažiau gamtos grožio? Žemės dėsnis yra: investuok į ateitį - gerink dirvožemį, sodink miškus, tausok bioįvairovę ir kitus natūralius išteklius.

5. Ekonomika viską matuoja pinigais. Pagal Žemę, pinigai yra tik santykinė vienų žmonių galia lyginant su kitais žmonėmis, ir ta galia yra labai silpna lyginant Žemėje vykstančių procesų galiomis. Tai kad ekonomika, gyvuojanti tik gal kokią 200 metų, nesuteikia jokios vertės gamtoje vykstantiems procesams, kurie gyvuoja milijardus metų, reiškia, kad ekonomika nežino kas yra ištikrujų vertinga ir nežino nieko apie tvarumą, darnumą ir tęstinumą. Neribotas ekonomikos augimas, pagrįstas ribotais ištekliais, yra matematiškai nelogiškas ir biologiškai neįmanomas.

Dabartinė JAV finansų krizė paskatino karštas diskusijas. Pagaliau viešai ir aukštame lygmenyje suabejota dabartinio ekonomikos modelio nauda visuomenei  Dabartinė finansinė krizė yra ženklas, kad seno sukirpimo kapitalizmo galiojimo laikas jau baiginėjasi ir geriausia ką mes galime padaryti tai gražiai jį palaidoti, o finansinę sistemą pertvarkyti į tokią, kuri skatina „žaliąją“ ekonomiką ir remiasi socialiai atsakingo investavimo principais. Kaip teigia Hazel Henderson, dabar jau akivaizdu, kad nėra jokios „nematomos rankos“, o ekonomika visada buvo užsimaskavusi politika, mat sprendimai rinkoje būdavo įtakoti konkrečių žmonių, turinčių specialių interesų. Pinigai buvo supainioti su tikru turtu: išsilavinusia, sveika ir kultūringa visuomene bei darniai veikiančia eko-sistema, kuri palaiko mūsų gyvybę šioje žemėje.

Taigi kai turėsite reikalų banke, nepatingėkite užduoti klausimų susijusių su socialiai atsakingu investavimu Jus aptarnaujančiam banko personalui:

  • Ką Jūs darote su mano pinigais laikomais šiame banke? Kaip yra naudojami mano pinigai?
  • Kaip galėčiau pasirinkti, kad jūsų bankas nenaudotų mano indėlio suteikdamas paskolas aplinkai žalingiems verslams?
  • Kaip galėčiau pasirinkti, kad jūsų bankas naudotų mano indėlį suteikdamas paskolas „žaliems“ vietinių bendruomenių verslams?
  • Ar Jūsų bankas atsižvelgia į socialiai atsakingo verslo principus suteikdamas paskolas įvairioms įmonėms?
  • Kokį procentą paskolų suteikiate „žaliems“ verslams?
  • Gal galite duoti pavyzdžių, kokius inovatyvius „žalius“ verslus esate paskatinę savo paskolomis?
  • Kada žadate tapti vien tik „žaliąją“ ekonomiką skatinančiu banku?
  • Ar jūsų bankas yra svarstęs klausimą dėl palūkanų normos atsisakymo ir išsilaikymo tik imdamas administracinius mokesčius kaip pavyzdžiui JAK bankai Skandinavijoje?

Indrė Kleinaitė, Atgimimas: 2008 m. Nr. 35


| Ekonomika |
| atgal | į viršų | spausdinti |