Vėžlys, F. Hundertwasser ir darni architektūra

Kodėl vėžlys gerai jaučiasi savo kiaute

Gamtoje yra gyvūnų, kurie savo namą nešiojasi su savimi. Pavyzdžiui, vėžlys niekur nepalieka savo kiauto. Nešiojasi jį su savimi. Gerai jaučiasi jame. Žmogus ne vėžlys, savo namo su savimi nesinešioja, bet jaustis gerai savo namuose norėtų (o ir turėtų!) taip pat gerai kaip vėžlys savo kiaute. Tačiau realybė yra kitokia. Dažnai dėl sveikatai kenksmingų statybinių medžiagų savo būstuose žmonės kenčia nuo įvairių alergijų, kosulių ir nemigų. Lyginant su pramone ir transportu, pastatai daugiausia prisideda prie anglies dvideginio emisijų išmetimo. Vertinant pagal darnaus vystymosi principus (ekonomika, aplinkosauga ir žmonės) nemažai daliai pastatų toli iki darnumo, nes jie yra ir brangūs (būsto paskolos dažnai įkinko žmogų visam gyvenimui į „modernios vergovės“ spąstus), ir prisideda prie aplinkos žalojimo, ir sukelia įvairius sveikatos negalavimus žmonėms.

Trečioji žmogaus oda – namas

Jei žmogaus rūbus laikytume antrąją žmogaus oda, tai trečioji žmogaus “oda” galėtų būti laikomas jo būstas. Bent taip manė F. Hundertwasser (1928-2000), garsus austrų dailininkas ir architektas. Jo darbo principai konceptualiai skyrėsi nuo tuometinės vyraujančios ideologijos architektūroje. „Aš tolerantiškas. Bet aš protestuoju. Aš kaltinu. Tokia mano pareiga. Aš esu vienas. Už manęs nėra jokios diktatūros, jokios partijos, grupuotės ar mafijos. Nėra nei kolektyvinės intelektualinės schemos nei idealogijos“-  teigė jis.  Hundertwasser priešinosi tuometinei racionalaus totalitarizmo idealogijai, bjaurumo tironijai ir tiesioms linijoms. Jis rėmėsi gamtoje pastebimomis formomis ir protestavo prieš viską, kas niokoja natūralią aplinką: nuo atominių elektrinių iki pramonės pagamintų batų. Šiandien, kai architektai visame pasaulyje permąsto pagrindines vertybes, kuriomis lyg šiol vadovavosi, Hundertwasser paliktos įžvalgos yra kaip niekad aktualios ir suteikia įkvėpimo naujiems darbams.

Darni architektūra

Ekonominė recesija, susirūpinimas klimato kaita ir kitomis ekologinėmis problemomis bei humanistinės idėjos skatina novatoriškus sprendimus architektūroje. Ekologiškumas architektūroje pasireiškia įvairiai: energijos efektyvumo didinimas, alternatyvios energijos panaudojimas, vietinių ir aplinkai draugiškų medžiagų panaudojimas, senų eksterjero ir interjero dalių renovavimas, žmogui palankaus mikroklimato užtikrinimas. Labai svarbu ir humanistinis aspektas: bendravimą ir bendruomeniškumą skatinančių erdvių kūrimas. Nors ekologiškumas yra suvokiamas kaip prabanga, už kurią reikia mokėti daugiau, užsienio šalių praktika rodo, jog ekologiški ir humanistiniai sprendimai ne tik nekainuoja daugiau, bet ir padeda sutaupyti, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Pačiame šiuolaikinės architektūros fronte karaliauja šiltas minimalizmas ir mokomasi projektuoti pasinaudojant papildomai nekainuojančiais ištekliais – šviesa, erdve, kraštovaizdžiu ir novatoriškomis idėjomis.

Pastatai ir klimato kaita

Nebeužtenka funkcionalumo ir estetikos, pastatai turi būti ir energetiškai efektyvūs. Būstai yra atsakingi už daugiau nei 50 proc. visų anglies dvideginio emisijų, skatinančių klimato kaitą. Švedija planuoja grandiozinę senų pastatų renovaciją performuojant juos pagal pasyviųjų namų principus, o netolimoje ateityje įstatymai neleis statyti energetiškai netaupių pastatų. „Ateityje tik turtingi žmonės galės gyventi skurdžiuose, energiją netausojančiuose, namuose“ – teigia ekspertas Anders Kyrkander iš Pasyviųjų namų centro Gotenburge, Švedijoje. Lietuvoje ši tema yra ypač aktuali įgyvendinant būstų renovaciją, taip pat statant naujus privačius ir visuomeninius pastatus. Darni architektūra yra naujas iššūkis Lietuvos architektams, inžinieriams, miesto planuotojams, savivaldybėms ir plačiąjai visuomenei, raginantis mobilizuotis ir bendradarbiauti siekiant darnaus vystymosi tikslų.

Aplinkai draugiškesnės architektūros principai  

• Natūralios medžiagos
• Natūrali ventiliacija ir šviesa
• 75 proc. ir daugiau mažesnis energijos naudojimas ir sąskaitos už tai.
• Minimalus medžiagų naudojimas, senų medžiagų panaudojimas suteikiant naujas formas ir nuolatinis ieškojimas kaip mažinti atliekų kiekį. 
• Mažesnės išlaikymo išlaidos
• Estetika (sakoma, jog grožis išgelbės pasaulį!)

Naudojant natūralią ventiliaciją, išvengiama dirbtinio oro kondicionavimo. Derinant tai kartu su natūralia šviesa ir natūralių statybinių medžiagų naudojimu, ženkliai sumažėja „sergančio namo sindromas“, žmonės tokiuose pastatuose jaučiasi geriau ir mažiau serga. Kaip rodo studijos, pagal tokius principus pastatytuose biuruose darbuotojų sergamumas sumažėja nuo 15 iki 25 proc, o produktyvumas padidėja nuo 10 iki 15 proc. Produktyvumo tyrimai yra parodę, jog net 1 proc. padidėjęs produktyvumas gali padidinti įmonės pelningumą iki 5 proc.

Energijos efektyvumas yra vienas svarbiausių tikslų siekiant mažinti klimato kaitą. Tačiau dar svarbiau yra ne tik mažiau naudoti iškastinio kuro energijos, bet ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie neskatina anglies dvideginio emisijų. Pavyzdziui, Västra Hamnen rajonas Malmo mieste Švedijoje 100 proc. energijos gauna iš įvairių vietinių atsinaujinančių šaltinių.Kaip rodo kitų šalių praktika, pagal ekologiškumo principus suprojektuotas pastatas ne tik gali atseiti pigiau statybos metu, bet ir ženkliai padeda sumažinti išlaikymo kaštus. Tai priklauso nuo architektų kūrybingumo.

Kaip gelbėti pasaulį?

Pasaulio gelbėjimo receptų yra daugybė: rūšiuok atliekas, pirk ekologiškus produktus, neskraidyk lėktuvais, mylėk gamtą ir vaikus, važinėk elektromobiliu, bėk iš miesto, nešiok padėvėtus rūbus. Kažką daryk, kažko nedaryk – galva gali susisukti. Todėl bene pats geriausias receptas, kurį kada esu girdėjusi kaip išgelbėti planetą nuo ekologinės krizės yra ...gyventi lėčiau. Lėtumo galima mokytis iš vėžlio, įkvėpimo semtis iš gamtos ir tokių kūrybingų žmonių kaip Hundertwasser, o atnaujinant pastatus ar statant naujus paklausti savęs: kaip elgtis, kad būtų geriau žmogui, planetai ir žmogaus piniginei.

Indrė Kleinaitė, Žurnalas „Centras“, 2009 m. Nr. 3