Atominės elektrinės Lietuvai nereikia

Naujų atominių elektrinių statyba neišspręs klimato kaitos problemos.

Vienas iš svarbiausių klausimų G-8 susitikime buvo energetinis saugumas. Kaip atskleidė G8 energetinio saugumo komunikatas, naftos, dujų ir anglies pramonėse buvo planuojamos naujos investicijos. Taip pat numatyta plėsti ir atominės energijos išgavimą.  Neseniai žurnalas „ecologist“ paskelbė atominių elektrinių perspektyvų tyrimą ir kėlė klausimą, ar reikia Didžiajai Britanijai vystyti naujas atomines elektrines. Vis karštėjančios diskusijos dėl klimato kaitos bei kaip pažaboti anglies dvideginio emisijas, kurios skatina klimato atšilimą, sudaro palankią terpę atominių elektrinių advokatams. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad atominė energetika neskatina anglies dvideginio emisijų ir todėl neprisideda prie klimato kaitos problemos gilinimo. Tad pasauliniu mąstu yra planuojama pastatyti 80 naujų reaktorių. Žurnalas „ecologist“ sukritikavo atominių elektrinių advokatus ir pateikė argumentų, jog atominės elektrinės nėra tinkamas atsakas į klimato kaitos klausimą.

Per atominės elektrinės statybą yra sunaudojama daug gamtos išteklių, kurie yra riboti, o jų gavyba ir naudojimas kelia daug rimtų ekologinių sunkumų. Nors yra teigiama, kad atominė elektrinė teikia švarią energiją, argumentuojant, kad negeneruoja anglies dvideginio dujų, tačiau, yra paskaičiuota, kad vieno atominio reaktoriaus statyba ir konstrukcija generuoja apie 20 mln. anglies dvideginio dujų. Didelė bėda -  urano gavyba ir gamyba, nes tai yra ribotas išteklius, kuris gali baigtis dar iki atominių elektrinių veikimo termino. Beto, uranas yra naudojamas atominių ginklų gamyboje.  Nors teigiama, kad modernios atominės  elektrinės nebus dar vienas Černobylis, tačiau  šis klausimas nublanksta prieš faktą, kad atominiai reaktoriai legaliai skleidžia radioaktyvumą, kuris skatina įvairius vėžinius susirgimus. Kitas itin svarbus klausimas yra atominės atliekos, kurios yra radioaktyvios. Kai kurie atominių atliekų elementai (pvz. plutonas) išliks pavojingai aktyvūs šimtus tūkstančių metų. Kol kas nėra aišku, kaip galima būtų saugiai kontroliuoti šią problemą, nes yra atvejų, kai pavojingos atliekos dėl darbuotojų klaidų pateko į aplinką. Atominės elektrinės iššvaisto apie 65% pirminės energijos, tad jos nėra pakankamai efektyvios. Jų gyvavimo laikas yra ribotas, o atominių elektrinių uždarymas yra ilgas, itin sudėtingas ir daug išteklių reikalaujantis veiksmas.

Lietuvoje aukščiausiu politiniu lygmeniu gausu atominės elektrinės advokatų. Atrodo ne paslaptis, kad atominės elektrinės yra rizikingos, tačiau viešumoje formuojama nuomonė, kad rizika yra minimali ir kontroliuojama. Nepaisant Ūkio ministerijos pasamdytų mokslininkų pateiktų išvadų, kad Lietuvai neapsimoka statyti naują atominę elektrinę („Mokslininkai: atominė elektrinė - nebereikalinga“, 2006 m. sausio 13 d., BNS), Lietuvos Nacionalinės energetikos strategijoje yra numatyta statyti naują atominę elektrinę („Ignalinos AE naujienos“, 2006 m. liepos 11 d., ELTA). Numatyta, kad 2015-2017 metais nauja atominė elektrinė bus pradėta eksploatuoti. Ūkio ministerija strategijos projektą pateikė svarstyti Vyriausybei

Nors ir teigiama, kad Strategija buvo kuriama atsižvelgiant į „energetikos ūkio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas“, ir joje numatyta didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, tačiau tai, kad buvo priimtas kontroversiškas sprendimas statyti naują atominę elektrinę, kyla abejonės, ar tikrai buvo remtasi naujausiomis tendencijomis, o ne kaip Lietuvoje dažnai įprasta remtis jau pasenusiomis tendencijomis, manant, kad tai pačios naujausios ir pažangiausios.

Tikrai pažangus klimato kaitos problemos sprendimo būdas būtų skatinti  alternatyvių, ekologiškai patvarių ir decentralizuotų energetikos technologijų vystymą. Dar prieš tris metus žurnalas „Ode“ rašė, jog pasaulio politikos ir verslo lyderiai susitarė skatinti perėjimą prie vandenilio energijos panaudojimo, tačiau yra delsiama imti sparčių veiksmų. Naftos magnatai ir automobilių gamintojai dar nori pasipelnyti iš investicijų į seną infrastruktūrą, o politikai vengia įgyvendinti sprendimus, kurių įgyvendinimas reikalauja daugiau laiko nei rinkimų periodas. Todėl protestai nerimsta. Liepos 15d. žmonės buvo raginami protestuoti prieš G8 ekologiškai destruktyvius planus vystyti naftos, anglies, dujų ir atomines energetikas, nes tai dar labiau gilintų vieną iš opiausių globalinių problemų – klimato atšilimą. Tačiau klimato kaita nėra vienintelė problema, kurią padėtų išspręsti perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo. Akmens amžius nesibaigė todėl, kad baigėsi akmenys, tad naftos amžiaus pabaigos nereikia laukti, kol visiškai pasibaigs nafta. Perėjimas prie masinio vandenilio ar kitų atsinaujinančių energijos technologijų panaudojimo duotų naują ekonominį impulsą, padėtų mažinti skurdą, užtikrintų stabilumą ir saugumą, padėtų mažinti oro užterštumą ir stabilizuotų klimato atšilimą. Tai būtų decentralizuotas demokratiškais principais paremtas energijos generavimas.

Profesorius Bragi Arnason iš Islandijos dar 1978 metais buvo įsitikinęs, jog vandenilio energija yra ateities ekonomikos pagrindas, tačiau iš pat pradžių jo mintys buvo priimtos skeptiškai. Idėja pasirodė patraukli kompanijoms DaimlerChrysler, Shell ir Norsk Hydro, ir su profesoriaus pagalba Islandija tapo eksperimentine vandenilio energijos panaudojimo laboratorija. Prieš tris metus Reikjavike buvo atidaryta pirmoji vandenilio degalinė. Palaipsniui  iki 2030 metų yra numatyta visiškai pereiti prie vandenilio energijos panaudojimo.

Rocky Mountain Instituto (JAV)  įkūrėjas Amory Lovinsas, žinomas kaip „vandenilio guru“, išvystė energetikos pertvarkos planą. Pasak jo, investicijos į vandenilio ekonomiką yra perspektyvesnes, efektyvesnės ir pelningesnės nei tęsti įprastą dabartinės energetikos šabloną.

Energija yra ekonomikos pagrindas, o ateities ekonomikos pagrindas turėtų būti ne naujų atominių elektrinių statyba, o atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Įsivaizduokite, kad jūs turite mašiną, kuri yra ne tik yra jūsų transporto priemonė, bet ir neteršiančios energijos jėgainė. Pagamintos energijos perteklių galėsite parduoti vietinėje bendruomenėje ir taip gauti papildomų pajamų. Esant tokioms perspektyvoms, kam reikia brangių, rizikingų ir pavojingų atominių elektrinių?

Indrė Kleinaitė, 2006 m. Atgimimas