10 faktų apie klimato kaitą
Noros Mžavanadzės, Vidurio Europos Universiteto (Vengrija) doktorantės, parengtas straipsnis apie klimato kaitą remiantis IV-ąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaita (2007).
Klimatas keičiasi.
Šis teiginys daug kam gali pasirodyti banalus, bet mokslininkams prireikė bene poros dešimtmečių sutarti, kad tai vyksta ir nėra laikini temperatūros svyravimai.
Žmonija yra atsakinga už tai.
Antras teiginys, kurį galima palaikyti banaliu, tačiau jis toks nėra. Klimato pokyčius gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, didesnis nuo Saulės atkeliaujantis energijos kiekis. Tačiau atmosferos sudėtis keičiasi dėl augančio anglies dvideginio kiekio atmosferoje. Tai susiję su žmogaus veikla. Anglies kelionė atgal į geologinius rezervus yra daug ilgesnė nei spartus žmonijos organinio kuro naudojimas. Kitaip tariant, nafta, anglis ir gamtinės dujos yra laikomos neatsinaujinančiais šaltiniais, nes jų formavimosi greitis yra labai lėtas. Ne veltui nafta juokais vadinama dinozaurų krauju.
Net jei šiandien nustotume vartoti organinį kurą ir išmesti CO2, klimatas vis tiek keistųsi, nes atmosferos balansas jau sutrikdytas. Šiandien išmetamas CO2 yra tarsi uždelsto veikimo bomba – jos poveikis pasireikš po dešimtmečių ar šimtmečių.
Klimato kaitos grėsmės yra rimtesnės nei manyta anksčiau ir joms pasireikšti reikės mažesnių temperatūros pokyčių nei manyta anksčiau.
Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra jau pakilo 0,8ºC nuo priešindustrinių laikų. Su kiekvienu XXI amžiaus dešimtmečiu, didėjant žmonijos CO2 išmetimams, temperatūra kils bent po 0,2–0,4ºC, o mokslininkų prognozuojama saugi riba yra 2–3ºC kilimas palyginti su priešindustriniais laikais (XVIII a.).
CO2 mažinimas šiandien lems švelnesnius klimato kaitos pokyčius ateityje, o pasiruošimas jiems turi prasidėti jau šiandien.
Jei norime stabilizuoti klimato kaitą, t.y. kad temperatūra kiltų tik 2–3 laipsniais, veikti reikia jau šiandien.
Labai mažai laiko liko stabilizuoti klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą – tik iki 2020–2030 metų. Pagal TKKK, tada turėtuem stebėti CO2 emisijų piką.
Stabilizavimui reikalingas technologijas turime.
Girdime visokių nuomonių iš politikų, ekspertų, inžinierių, bet daugelis jų nusiteikę skeptiškai. Dalis technologijų, apie kurias čia kalbama, yra labai paprastos, nereikalaujančios daug investicijų, kaip tarkime sąmoningas energijos taupymas. Tiesa, kai kurios yra brangios, tačiau joms reikalingos išlaidos sparčiai mąžta dėl vis didesnės paklausos. Tai yra labai svarbus TKKK ataskaitos teiginys visiems technologijų skeptikams.
Makroekonominės išlaidos šiltnamio dujų išmetimams mažinti palyginus su ekonomikos augimo tempais yra mažos – bent dešimteriopai mažesnės nei nuostoliai dėl klimato kaitos, jei jokių priemonių nebus imtasi.
Šis teiginys yra labai svarbus ekonomistams. CO2 mažinimas nėra tik išlaidos ir ekonominė našta. Turime pirmiausia išnaudoti tas CO2 mažinimo priemones, kurios atneša ir ekonominę naudą, o tik paskui kalbėti apie ekonominę naštą.
Mums reikia politinių priemonių būtinoms iniciatyvoms skatinti.
Valstybių politikai turi kurti ekonomines iniciatyvas ir skatinti motyvaciją, kad būtų padėti pamatai ateities visuomenei ir verslui, kad jie būtų mažiau priklausomi nuo organinio kuro.
Klimato kaita turi tapti sudėtine socioekonominės politikos dalimi, o darnus vystymasis turi tapti pagrindine politikos formavimo paradigma.