Derybos dėl klimato kaitos: šalys įstrigo aklavietėje

Pasaulinio atšilimo stabdymui pagalius į ratus kaišo globali ekonomikos krizė. Jau deramasi, kuo pakeisti Kioto protokolą  -  rašo Nora Mžavanadzė 2009 m. vasario mėn. savaitraštyje „Atgimimas“.

Kioto protokolo, kuriuo šalys įsipareigojo riboti šiltnamio dujų efektą, galiojimas baigiasi 2012–aisiais. Tad pasaulis pradėjo derėtis dėl naujos sutarties. Pirmosios derybos 2007–aisiais vyko Balyje (Indonezija). Antrasis etapas – šiemet Poznanėje (Lenkija). Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos konferencijai parinkta vieta – neatsitiktinė. Lenkija apie 90 procentų elektros energijos gamina iš akmens anglies. Tai yra labai taršus kuras. Būtent šalia Poznanės yra viena iš didžiausių anglimi kūrenamų elektrinių. Į Poznanę, turinčią pusę milijono gyventojų, suplūdo vienuolika tūkstančių žmonių, tarp jų – 191 šalies vyriausybių atstovai, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų nariai, klimato kaitos aktyvistai, žurnalistai.

Spaudžiama mažinti investicijas į žalią energetiką
Poznanės derybas kaitino pasaulio ekonomikos krizė ir JAV prezidentų kaita. Įsibėgėjant ekonominei recesijai, nuo 2007–ųjų trukęs entuziazmas dėl Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos rezultatų ir Nobelio taikos premijos Alui Gore‘ui (Alas Goras) skyrimo baigia išgaruoti. Atrodo, kad dabar nėra pats tinkamiausias metas investicijų programoms į atsinaujinančius energijos šaltinius. Optimizmo teikė tik tai, kad Poznanės konferencija buvo tarpinė stotelė prieš galutinį susitarimą. Deja, jau priešpaskutinė. Galutinį susitarimo variantą pasirašyti tikimasi 2009–aisiais Kopenhagoje (Danija). Tačiau dar neaišku, ar šie metai nesukels dar daugiau sumaišties.  Pagal dabartinį mokslininkų susitarimą saugi vidutinės temperatūros augimo riba yra 2 laipsniai pagal Celsijų. Klimato kaitos sustabdyti jau neįmanoma – ji vyko ir vyks. Net jei visi nustotume deginę iškastinį kurą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų amžius yra ilgas ir dabar paleista viena anglies dvideginio molekulė klimatą veiks dar bent artimiausią šimtmetį. Teigiama, kad dar galime išvengti to, kas būtų nesuvaldoma, ir suvaldyti tai, kas neišvengiama. Rajendera Pachauri’is (R.Pačauris), atsiimdamas Nobelio taikos premiją, pabrėžė, kad veikti turime jau šiandien, o didžiausios reformos turi būti pradėtos bent 2012–aisiais. Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Butanui, net ir 2 laipsnių riba yra pražūtinga. Mat toje šalyje tirptų kalnų ledynai, džiūtų upės ir visiškai sutriktų natūralus vandens ciklas.

ES paliko per daug spragų sukčiavimui
Taigi kaip vyko derybos dėl naujojo klimato kaitos protokolo Poznanėje? Kokios pozicijos ir interesai išryškėjo? Analitikai teigia, kad galutiniam susitarimui reikės keturių „gigantų“ – JAV, Europos Sąjungos (ES), Kinijos ir Indijos – pritarimo. ES pagal klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų prisiėmimą, diskusijų inicijavimą iki šiol laikyta pasaulio lydere. Deja, ji tolsta nuo šio vaidmens. Naujasis Europos Sąjungos vidinis susitarimas dėl poveikio klimato kaitai laikomas silpnu, paliekančiu daug skylių – esą taip galima išsisukinėti ir vengti atsakomybės. Aplinkosaugininkai kritikuoja per menką teršalų emisijos mažinimą. Daugybė ES pramonės šakų yra atleistos nuo vadinamojo anglies dvideginio mokesčio ir gali skelbti mažesnį, nei išmeta, teršalų kiekį, naudodamosi projektais, vykdomais už ES ribų. ES kaltinama ir Poznanės derybų žlugdymu. Klimato kaitos aktyvistai neigiamai sutinka Čekijos pirmininkavimą ES. Mat šalies prezidentas Vaclavas Klausas garsėja radikaliomis kalbomis apie klimato kaitą ir vadina klimato kaitos mažinimo darbotvarkę naujuoju komunizmu ir mokslo mitu.  JAV dalyvavimas Poznanėje buvo dviprasmiškas. Į derybas buvo atsiųsti nueinančios G.W.Busho (G.W.Bušo) administracijos atstovai. Jie vis bandė įtikinti technologijų proveržio ir laisvosios rinkos stebuklų potencialu, tačiau susirinkime jau sklandė naujos viltys dėl Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos. Kitaip nei G.W.Bushas, B.Obama žada klimato kaitą padaryti prioritetine veiklos sritimi, ketina aktyviai įsitraukti į tarptautines klimato kaitos derybas, žada sukurti penkis milijonus darbo vietų „žaliojoje pramonėje“ ir užsimojo mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, siūlydamas ambicingą investicijų programą į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Pasaulio teršėja Kinija nori finansinės paramos
Kinija, didžiausia pasaulio teršėja, taip pat gali tapti klimato kaitos inovacijų lydere. Entuziazmas Europoje blėsta, Amerika tik pradeda rimtai svarstyti apie klimato kaitą viešojoje politikoje, tuo tarpu Kinija yra sparčiausiai atsinaujinančią energetiką diegianti šalis. Kinija kartu su G77 – besivystančių šalių grupe – Poznanėje pateikė finansinį klimato kaitos susitarimo pasiūlymą išsivysčiusioms šalims. Jis buvo sutiktas abejingai ir šaltai. O Japonijai Kinijos finansų susitarimo pasiūlymas sukėlė pyktį. Šalies atstovai pareiškė, kad atsisako būti pasaulio bankomatu. Daug nesutarimų kilo dėl klimato kaitos padarinių fondo veikimo, dėl technologijų perkėlimo, dėl švarios plėtros mechanizmo tęstinumo, naujų technologijų pritaikymo (pavyzdžiui, anglies dvideginio surinkimo ir izoliavimo). Svarbiausias klausimas, kuris kelia nerimą, – kas ir kiek už tai mokės. Išsivysčiusios valstybės tyli ir laukia, tuo tarpu besivystančiosios kaltina pastarąsias neveiksnumu. Žinoma, ir pačios siekdamos ekonominės naudos. Už politinio žemėlapio stovi ekonomikos veikėjai – didžiulės tarptautinės verslo kompanijos, ypač su iškastiniu kuru susijusios įmonės ar energijai imlios pramonės šakos. Jos yra nesuinteresuotos dideliais apribojimais dėl klimato veiklos programų.

Naftos eksportuotojai gali blokuoti derybas
Pavyzdžiui, viena iš didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų Saudo Arabija tikino, kad iškastinio kuro atsargos yra pakankamos ir tiekiamos patikimai. Ši šalis pabrėžė švarios plėtros mechanizmo plėtrą, anglies dvideginio surinkimo ir izoliavimo technologiją, tačiau nepritarė bet kokiam iškastinio kuro diskriminavimui. Kitaip sakant, įspėjo, kad blokuos derybas. Didžiausią neigiamą poveikį klimato kaitai turėsiančios šalys buriasi į koaliciją ir sieks gauti išlygų. Jomis suinteresuoti Bangladešas, Egiptas, Nikaragva, Omanas, Hondūras. Dramatiškos kalbos skambėjo iš mažų salų valstybių atstovų lūpų, mat dėl šylančio oro kylantys vandenynai kaipmat nuo žemės paviršiaus gali nuplauti žemai pagal jūros lygį išsidėsčiusias salas. Ar yra teigiamų postūmių? Labai mažai, bet yra. Meksika, naftą eksportuojanti šalis, nustebino pasiryžimu sumažinti klimato taršos emisijas pusiau iki 2050–ųjų. Brazilija per artimiausią dešimtmetį pasižadėjo 70 proc. sumažinti Amazonės miškų kirtimą. 2009–ųjų gruodį bus nelengva pasiekti susitarimą Kopenhagoje. Kol kas viltys dedamos į naująjį JAV prezidentą Baracką Obamą.

Nora Mžavanadžė, Atgimimas, 2009 m. vasario 6–12 d. Autorė yra Vidurio Europos universiteto doktorantė