Saulės energetika - galimybė kiekvienam

Saulės energijos išteklių naudojimas svarbus siekiant mažinti klimato kaitą, aplinkos taršą bei didinti energijos tiekimo saugumą, nepriklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, plėtoti naują pramonės šaką bei kurti darbo vietas.

Saulės energijos naudojimo technologijos ypač gerai integruojamos į pastatus, todėl lengvai pritaikomos miestuose, gyvenvietėse, lengvai instaliuojamos ten, kur energija vartojama – sumažėja energijos perdavimo nuostoliai. Saulės energija naudojama įvairiais būdais; skirtingos technologijos leidžia apsirūpinti šilumine, elektros energija, saulės energija naudojama vėdinant pastatus (saulės sienos technologija), natūralaus apšvietimo sistemose (saulės vamzdžiai), žemės ūkyje, pramonėje, kt.

Pigiausias saulės energijos naudojimo pastatuose būdas – pasyvus tiesioginis saulės energijos naudojimas per langus ir kitas skaidrias atitvaras, nukreiptas į pietus, pietryčius ar pietvakarius. Tinkamai apšiltintame name, pastatytame pagal saulės architektūros principus, gali visai neprireikti šildymo sistemos. Pastatų be šildymo sistemos pavyzdys, artimas Lietuvos klimato sąlygoms, yra Lindaso miestelyje, Švedijoje. Socialiai remtiniems žmonėms skirti kotedžai šildomi saulės energija, patenkančia per pietinius langus, išskiriama žmonių bei elektros prietaisų šiluma. Tokio nedidelio kiekio šilumos energijos pakanka, nes pastatas gerai apšiltintas, žiemą naudojama oro rekuperacijos sistema. Šių kotedžų butų kaina nėra didesnė už įprastų butų kainą, nes geresni langai bei prietaisai kainuoja panašiai kaip šildymo sistema, kurios minėtu atveju nėra. Siekiant kuo efektyviau naudoti į pastatą patekančią saulės energiją, svarbi ir natūralaus apšvietimo naudojimo strategija bei pastato apsauga nuo perkaitimo vasarą, – tai saulės architektūros specialistų darbo baras. Efektyviausia pagal saulės architektūros principus projektuoti naujus statinius, tačiau užsienio šalyse saulės architektūra sėkmingai taikoma renovuojant daugiabučius ar kitokius pastatus.

Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kitose šalyse tapo įprasta, kad naujai statomuose pastatuose yra instaliuojami saulės kolektoriai. Europoje skaičiuojama, kad efektyvu 60 proc. karšto vandens pagaminti saulės kolektoriuose. Jeigu yra galimybė sunaudoti karšto vandens perteklių, kuris susidaro vasarą, šis skaičius padidėja. Lietuvoje daugiau kaip 10 metų veikusiose saulės kolektorių sistemose (pvz., SOS vaikų kaimas Vilniuje) buvo gaminama 50 proc. karšto vandens kasmet.

Saulės elementų industrija Lietuvoje kuriama iš pagrindų – numatoma, kad kitais metais pradės funkcionuoti bandomoji saulės elementų gamykla (2,5 MW/metus). Apie 20 metų saulės elementai į Lietuvą buvo importuojami iš užsienio. Jie naudojami autonominėse elektros energijos gamybos sistemose, nutolusiuose nuo elektros perdavimo linijų objektuose, taip pat energijos tiekimo saugumo sumetimais. Saulės fotoelektros investicinė kaina yra tokia pati kaip atominės energijos (5000 $/kW, įvertinus visus papildomus įrenginius; saulės elementai kainuotų 2000 $/kW), tačiau eksploatacija kur kas pigesnė, nes kuras (saulės energija) – nekainuoja, be to saulės energetika nesukelia pavojaus ateities kartoms. Dar prieš 10 metų buvo paskaičiuota, kad panaudojus Lietuvos pastatų stogus, galima pagaminti kelis kartus daugiau elektros energijos, nei sunaudojama šalyje. Plačios galimybės atsiveria atsiradus polimeriniams fotoelementams, kurių kaina yra daug mažesnė, o gamyba paprastesnė ir greitesnė, nors efektyvumas ir ilgaamžiškumas dar turi būti patobulinti.

Lietuvoje išteklių pakanka naudoti saulės energiją tiek aktyviuoju, tiek pasyviuoju būdu, saulės energetikos vystymo galimybės yra labai perspektyvios. 2009 03 27 d. įsteigta Lietuvos saulės energetikos asociacija siekia suvienyti visų entuziastų ir profesionalų pastangas, kad ši žaliosios energetikos rūšis būtų tinkamai plėtojama ir atneštų naudos šaliai ir jos piliečiams.

Edita Milutienė, Lietuvos saulės energetikos asociacija, žurnalas Veiklos kryptis. Energetika, 2009/Nr.3