Šeši klausimai apie klimato kaitą

Dr. Egidijus Rimkus iš Vilniaus Universiteto (VU) atsako į šešis dažniausiai kylančius klausimus apie klimato kaitą.

Tokia jau žmonių prigimtis, kad tik tada, kai atsitinka kažkas nepataisoma, nuolat egzistuojančios problemos susilaukia pakankamo visuomenės dėmesio. Nenuostabu, kad pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje vis daugiau kalbama apie klimato kaitą. Ar uraganas Katerina nuniokoja Naująjį Orleaną, ar smėlėtąją Dzūkiją užlieja neįprastai didelis potvynis, ar nuo šalčio trūkinėja vamzdžiai miestuose ir miesteliuose – visur mes galime rasti besikeičiančio klimato ženklų. Neramu tik dėl tos pačios žmonių prigimties viską pamiršti iki kito karto. Ir tai būdinga ne vien tik mums, lietuviams. Net turtingose Vakarų Europos valstybėse ar JAV pirminis ryžtas imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad nelaimė nepasikartos, dažniausiai ilgainiui išblėsta, o drąsūs, bet daug lėšų reikalaujantys apsisaugojimo projektai lieka „dulkėti“ seniai pamirštose kompiuterinėse laikmenose. Natūralu, kad klimatologus labai jaudina vienas klausimas: kada tų besikeičiančio klimato kaitos signalų bus pakankamai, kad visuomenė pradėtų adekvačiai reaguoti į iškilusią milžinišką grėsmę. Antra vertus, ar ta pati mokslinė bendruomenė padarė viską, kad jų nuogąstavimai aiškiais bei suprantamais žodžiais pasiektų plačiuosius visuomenės sluoksnius? Šiame straipsnelyje norėtųsi pateikti atsakymus į šešis pagrindinius žmonių, mažiau susipažinusių su minėta problema, pateikiamus klausimus.

Ar tikrai klimatas keičiasi?

Aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje prasidėjęs oro temperatūros augimas tebesitęsia iki šiol. Jau dabar aišku, kad šis šilimas yra daug ryškesnis nei vykęs bet kada anksčiau. Oro temperatūros kaitos tendencijos skirtinguose Žemės regionuose nėra vienodos: labiausiai atšilo šiaurinės Azijos bei Amerikos dalys. Tačiau kai kur, pavyzdžiui, šiaurinėje Atlanto dalyje, pastaraisiais dešimtmečiais oras šiek tiek vėsta. Lietuvoje oro temperatūra kyla. Didžiausi pokyčiai nustatyti žiemos mėnesiais, bet pasikeitimai šiltuoju metų laikotarpiu nėra tokie ryškūs. Ypač staigus metų oro temperatūros augimas išmatuotas per pastaruosius 15 metų.

Kodėl manoma kad žmogus įtakoja klimato pokyčius?

Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad kai kurios į oro sudėtį įeinančios dujos (anglies dioksidas, metanas ir kt.), būdamos skaidrios trumpabangiams Saulės spinduliams, gerai sugeria ilgabangę Žemės spinduliuotę bei pačios ją spinduliuoja. Šios dujos vadinamos ,,šiltnamio dujomis“, kadangi jų daromas efektas yra panašus į šiltnamio stiklo: stiklas taip pat skaidrus Saulės spinduliams, tačiau sulaiko paklotinio paviršiaus spinduliavimą. Dėl žmonių ūkinės veiklos per pastaruosius 200 metų šiltnamio dujų koncentracija ore smarkiai išaugo, todėl vis didesnis šilumos kiekis yra sulaikomas apatiniame atmosferos sluoksnyje.

Kaip keisis klimatas ateityje?

Visų pirma, būtina numatyti kaip ateityje vystysis žmonija – juk nuo gyventojų skaičiaus, ekonomikos augimo ir daugelio kitų veiksnių priklauso šiltnamio dujų koncentracija ore. Visi skaičiavimai rodo, kad artimiausią šimtmetį globalinė oro temperatūra augs. Prognozuojama, kad vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje XXI amžiaus pabaigoje bus 1,5-5,5 °C didesnė nei dabar. Viena iš svarbiausių kylančios temperatūros priežasčių – vandenyno lygio kilimas. Net ir keliasdešimties centimetrų pokytis darytų labai stiprų poveikį daugelio šalių gamtai, ūkiui bei gyventojams. Išaugs klimato ekstremalumas, geriausiai pasižymintis didėjančiu sausringumu (dėl to plėsis dykumos), ekstremalių upių potvynių, uraganų skaičiumi ir kt. Klimato modeliai prognozuoja ir spartų oro temperatūros augimą XXI amžiaus Lietuvoje. Vidutinė metų temperatūra išaugs 2-5 °C. Ypač greitai oro temperatūra augs šaltuoju periodu. Laukiamas ir kritulių kiekio padidėjimas šaltuoju metų laikotarpiu, o liepos-rugsėjo mėnesiais lietaus turėtų sumažėti. Vadinasi, didės antrosios vasaros dalies sausringumas.

Kaip sustabdyti klimato pokyčius?

Kol kas šiai problemai spręsti yra tik vienas receptas: mažinti šiltnamio dujų išmetimą. Dėl tos priežasties yra pasirašyta daug tarpvalstybinių susitarimų, iš kurių svarbiausias – Kioto protokolas. Kioto protokolą pasirašiusios šalys įsipareigoja iki 2012 metų sumažinti šiltnamio dujų išmetimą bent 5 procentais. Lietuva šių dujų emisiją turėtų sumažinti 8 procentais (lyginant su 1990 metais). Antra vertus, šiltnamio dujų emisija Lietuvoje Nepriklausomybės metais sumažėjo net tris kartus, tad šių įsipareigojimų vykdymas mums problemų nesukels, nors, 2009 metais uždarius Ignalinos AE, tarša iš energetikos įmonių turėtų labai padidėti.  Tačiau reali išmetamų dujų dinamika yra priešinga –  jei nebus numatytos dar griežtesnės šiltnamio dujų išmetimo mažinimo priemonės, jų koncentracija, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, iki šio amžiaus vidurio padvigubės.

Kokie pavojai dėl klimato atšilimo kyla pasauliui ir Lietuvai?

Klimato kaita - tai ir oro bei vandens temperatūros  augimas, vandenyno lygio kilimas, poliarinių ledų bei kalnų ledynų tirpimas. Klimato kaita - tai vis dažnesni bei galingesni uraganai, sausros, liūtys, potvyniai. Gamtos aplinka, dauguma ūkio šakų bei pats žmogus yra labai jautrūs klimato kaitai. Besiplečiančios dykumos, nesuliaujantys uraganai ir potvyniai, nuolat artėjantis jūros krantas, ne tik neša ekonominius nuostolius, bet ir kelia pavojų žmonių gyvybei. Todėl neturėtume nustebti, kai šalia savęs vis dažniau pamatysime kaimynus, atvykusius iš ypač klimato kaitai jautrių teritorijų. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad temperatūros padidėjimas keliais laipsniais tik į naudą Lietuvai: mažesnės energijos sąnaudos, geresnės sąlygos rekreacijai. Tačiau ši nauda tikrai neatsvers kylančių pavojų. Dėl vandenyno lygio kilimo bei audringumo didėjimo bus užlieta dalis Baltijos jūros pakrantės. Ekstremalūs kritulių kiekiai didins labai stiprių, neįprastose vietose besiformuojančių potvynių riziką. Dažnėjančios karščio bangos, paviršinio bei požeminio vandens kokybės prastėjimas kels pavojų žmonių sveikatai. Daug naujų grėsmių dėl besikeičiančio klimato kils žemės ūkiui, miškams, pramonei, transportui ir kt. 

Kaip mums išvengti besikeičiančio klimato keliamų grėsmių?

Kadangi klimatas keičiasi ir tikrai keisis per artimiausius 30-50 metų, mums tenka pradėti galvoti ne tik apie šiltnamio dujų išmetimo mažinimą, bet ir apie prisitaikymo prie kintančio klimato priemones. Daugelis šalių jau dabar rengia adaptacijos strategijas. Tai labai daug lėšų bei pozityvaus visuomenės požiūrio reikalaujanti veiklos sritis. Adaptacijos priemonės šiek tiek primena draudimą: gal dalis investicijų vėliau pasirodys buvusios nereikalingos, tačiau nelaimės atveju panaudotos priemonės gali duoti milžinišką efektą. Norėtųsi pateikti vos vieną pavyzdį: apsauginių medžių juostų žemės ūkio naudmenose sodinimas leis sumažinti vandens ir vėjo eroziją bei išsaugoti vandens atsargas dirvoje, didėjančio klimato ekstremalumo akivaizdoje.

Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?

Labai svarbu imtis paprastų, iš pirmo žvilgsnio atrodančių mažai efektyviais, žingsnių: energijos taupymo, atliekų rūšiavimo, aplinką mažiau teršiančio transporto naudojimo ir kt.  Ko gero svarbiausia yra patikėti klimato kaitos keliamo pavojaus realumu. Grėsmė reali ir pasekmės bus realios. Mes dažnai nenorime pastebėti akivaizdžių ženklų. Be abejo, uraganai pajūryje (prisiminkime 2005 metų žiemą), sausros bei po jų sekančios liūtys (prisiminkime 2005 metų vasarą), staigaus stingdančio šalčio sukaustyta žemė (įvykių Telšiuose prisiminimas dar tikrai neišblėso), nėra klimato kaitos produktas, tačiau vis dažnesnis jų pasikartojimas turėtų netgi visiškiems skeptikams kelti susirūpinimą.

Dr. Egidijus Rimkus, Vilniaus universitetas, 2008 m.