Lietuvių buityje ekologinių įpročių dar nėra daug

Lietuviams energijos išteklius taupyti svarbu, tačiau vardan patogumo ekologiniai įpročiai dažnai pamirštami – tą rodo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva atlikta Palangos poilsiautojų apklausa. Net 67 proc. apklaustųjų teigė pasigendantys daugiau informacijos, kaip kasdieniais veiksmais galima saugoti aplinką ir stabdyti klimato šilimą.

„Šią apklausą surengėme, norėdami daugiau sužinoti apie Lietuvos gyventojų ekologinius įpročius, kuriuos jie taiko kasdienėje buityje. Apklausos rezultatai parodė, jog lietuviai dažnai buityje renkasi įprastus, o ne taupyti padedančius sprendimus ir nelabai stengiasi taupyti energiją bei kitus išteklius. Atlikti apklausą paskatino neseniai skelbti „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai, atskleidę, jog lietuviai išlieka vieni iš didžiausių pesimistų Europoje, manantys, jog klimato kaita yra nesustabdomas procesas“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vykdytos apklausos metu pasitvirtino, jog lietuviai trumpus atstumus mieliau linkę įveikti automobiliu (38 proc. apklaustųjų), o trečdalis respondentų atsakė trumpesnius nei 6 km atstumus įveikiantys pėsčiomis (dažniausiai tokį atsakymą rinkosi nevairuojantys ir vyresni, nei 55 metų amžiaus asmenys). Viešasis transportas ir dviratis liko mažumos pasirinkimu, atitinkamai po 17 proc.

Apklausa taip pat atskleidė, jog lietuviai nelinkę taupyti maisto - 46 proc. apklausos dalyvių teigė kitą dieną nebevartojantys vakarykščio maisto.

Apie taupų (ekologinį) vairavimą girdėję 44 proc. apklaustųjų, tačiau daugiau kaip pusė respondentų nežinojo, kad taupus vairavimas nereikalauja papildomų investicijų į automobilį.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje teigė, jog įsigydami buities prietaisą, jie atsižvelgia į jo elektros sąnaudas ir mažesnį poveikį aplinkai, o trečdalis (36 proc.) respondentų nurodė tai darantys tik kartais. Visgi net 92 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad energiją taupančių lempučių naudojimas (lemputės kaina ir energija, kurią ji sunaudoja) yra labiau apsimoka už įprastinių.

Anoniminė anketinė apklausa vykdyta projekto „Žaliosios europiečių atostogos“, vykusio Palangoje š.m. rugpjūčio mėn., metu. Iš viso buvo apklausta 120 poilsiautojų iš visos Lietuvos: 40 proc. jų sudarė 35-55 metų, 29 proc. – 18-35 metų ir po 15 proc. iki 18 metų bei vyresni kaip 55 metų asmenys.

Palangoje dvi savaites veikusioje „Žaliųjų europiečių atostogų“ poilsiavietėje šio projekto organizatoriai Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje siekė patraukliomis poilsiautojams formomis pateikti kuo platesnę informaciją apie tai, kaip įprasti kasdieniai veiksmai įtakoja aplinkos taršą. 

Pavyzdžiui, individualūs automobiliai Lietuvoje 2007 m. išmetė 7,2 mln. t anglies dvideginio, lyginant su 4,6 mln. t 1998 m. Automobilių išmetamą CO² galime mažinti dažniau važiuodami dviračiais ir visuomeniniu transportu, o trumpus atstumus eidami pėsčiomis. Nėra sudėtinga ir taupiai bei ekologiškai vairuoti: važiuojant 80, o ne 110 km/val. greičiu sutaupoma nuo 15 iki 30 proc. degalų. Uždarius langus, ypač važiuojant dideliu greičiu, sutaupoma iki 10 proc. degalų. Jei padangų slėgis sumažėja 0,5 baro, sunaudojama 5 proc. daugiau degalų, todėl reikia nuolat tikrinti, ar tinkamai pripūstos automobilio padangos.

Kol kas netaupiai vartojame ir maistą – per ketvirtadalį Lietuvoje nuperkamo maisto patenka į sąvartynus. Reiktų pirkti tik tiek, kiek suvalgome ir stengtis suvartoti, o ne išmesti maisto likučius.

Energiją buityje taupyti padeda elementarūs veiksmai – virdami sunaudosime iki 60 proc. mažiau elektros, jei uždengsime puodą. 3 mm storio šerkšnas šaldiklyje padidina šaldytuvo sunaudojamos energijos kiekį 30 proc., todėl šaldiklį reikia reguliariai atitirpdyti (šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos). Europos standartu „A++“ pažymėti elektros prietaisai naudoja žymiai mažiau energijos. Pavyzdžiui šiuo ženklu pažymėti šaldytuvai su automatine atšildymo funkcija sunaudoja dvigubai mažiau energijos, nei praeitą dešimtmetį pagaminti šaldytuvai.

Šildymo sezonu oro temperatūrą kambariuose sumažinus 1 proc. sutaupoma iki 5 proc. energijos. Naudojant taupiąsias lemputes vietoje kaitrinių, į atmosferą išmetama iki 80 proc. mažiau CO². Skalbiant 30 °C, o ne 60 °C temperatūros vandeniu skalbimo mašina sunaudoja iki 50 proc. mažiau elektros. Šie ir daugelis kitų patarimų, kaip taupyti išteklius ir stabdyti klimato kaitą, pateikti Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje išleistame leidinyje „Išmintingo namų ūkio tvarkymo vadovas“.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyrius, 2009 m. rugpjūčio 25 d.