Nedaug yra knygų, kurias verta perskaityti. Naujausia Naomi Klein knyga „Šoko doktrina“ yra viena iš tokių knygų. Parašyta kaip aštraus siužeto politinis detektyvas, knyga meta iššūkį oficialiai nevaržomo kapitalizmo triumfo istorijai, ir parodo, kad fundamentalistinis Miltono Friedmano laisvos rinkos modelis nuolat būdavo taikomas pasitelkiant represinius šoko terapijos metodus, kas pagimdė itin pavojingą globalią ekonominę sistemą - katastrofų kapitalizmą – kuriai nuolat reikia krizių ir katastrofų, kad galėtų augti.
Noami Klein tyrinėja kaip Miltono Friedmano idėjos, pasitelkiant brutalią fizinę jėgą, manipuliacijas, ekonomines krizes ar gamtos katastrofas, plito Lotynų Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Kinijoje, Azijos šalyse, Irake, Lenkijoje, Rusijoje, Izraelyje ir pačiose Jungtinės Amerikos Valstijose. Autorės detalus fundamentalaus kapitalizmo „kryžiaus žygių“ fiksavimas atskleidžia šiuolaikinį grobuoniškos prigimties pavidalą, kuris įvairiais istoriniais laikais reiškėsi kaip kryžiuočių kryžiaus žygiai, feodalizmas, vergovė, kolonizacija, fasižmas ar komunizmas. Ir nors kapitalizmo kritika nėra nauja, Naomi Klein pirmoji demaskuoja fundamentalųjų kapitalizmą kaip represinę struktūrą. Ji suteikia globalizijai vardus, konkrečius vardus žmonių, kurie yra atsakingi už globalios ekonominės sistemos formavimą ir parodo, kokių priemonių būdavo įmamasi, kad užtikrinti visuomenei nepriimtinų reformų įgyvendinimą, atnešusių milžininkus pelnus korporaciniam pasaulio elitui.
Knygoje nagrinėjami Lenkijos ir Rusijos pavydžiai pereinamosios ekonomikos laikotarpiu, pateikti bendrame pasaulio kontekste, suteikia mums galimybę naujai įvertinti ir mūsų šalies ekonomines reformas per paskutinius 20 metų. Ilgą laiką pratūnoję už geležinės sienos ir euforiškai nusiteikę dėl ką tik atgautos nepriklausomybės, mes nesugebėjome kritiškai įvertinti mums siūlomų ekonominių reformų efektyvumo ir naudingumo visoms visuomenės grupėms. Ir nors mūsų ekonominė sistema nėra radikaliai neoliberali, tačiau įvertinus išsamiau gali paaiškėti, kad privatizacija, valstybės reguliavimo ir socialinių išlaidų mažinimas dažnai būdavo vykdomi nepagrįstai per didelio mąsto ir atnešant daugiau žalos visuomenei nei naudos siauroms interesų grupėms.
Viso to pasekmės didėjanti socialinė ir regioninė nelygybė, nespręndžiamos ekologinės problemos, silpnos bendruomenės ir skaudus ekonominis bumbtelėjimas žemyn. Ar tos klaidos buvo neišvengiamos ir ką turėtume daryti kitaip, kad ateityje šių klaidų nekartotume? Dabar mokame didžiulę kainą už anksčiau padarytas klaidas. Susiklosčiusi situacija yra didelis iššūkis dabartinei Vyriausybei, kuri, susilpninta laisvos rinkos idealogijos, bando išplukdyti šalį iš krizės.
Savo knygoje Naomi Klein parodo, kad valstybės reguliuojama rinkos ekonomika, paremta stipria vietine gamyba, aukštais aplinkosauginiais standardais ir stipriomis vietinėmis bendruomenėmis, yra visuomenei palankesnis ekonominis modelis nei nevaržomas laukinis kapitalizmas. Privatizuota valstybė jau nėra valstybė, o padrika ir išblaškyta visuomenė, kuria lengva manipuliuoti ir kuri nėra atspari nepalankiems globalizacijos vėjams.
Knygos pabaiga optimistinė. Pasauliui sukeltas šokas silpsta, žmonės atsigauna ir vykdo atkuriamuosius darbus. Pateikiami pavyzdžiai yra įkvepiantys. Pabaigai negaliu nepacituoti Naomi Klein, kuri yra pasakius „alternatyva komunizmui nėra kapitalizmas, tai - decentralizuota demokratija“. Knygoje „Šoko doktrina“ pateikiamos žinios yra itin svarbios šiuolaikiniame Lietuvos kontekste ir geros rekomendacijos Lietuvos Vyriausybei.
Lietuvoje Naomi Klein knygą „Šoko doktrina“ išleido leidykla „kitos knygos“.
Indrė Kleinaitė, GYVA.LT