Rusiška ruletė: apie genetinę inžineriją

Sukrimtę kokią nors iki tol neragautą šaknį ir likę gyvi mūsų pirmykščiai protėviai suprasdavo – vartoti tinkama. Pasirodo, šiandien nedaug kas pasikeitė. Apie genetinę inžineriją rašo Jolanta Miškinytė.

Paradoksas, tačiau bet kurioje maisto prekių parduotuvėje galime įsigyti genų inžinerijos tvarinį, apie tai nė nenutuokdami. Daugybę produktų atgabena firmos tarpininkės. Manoma, kad šalyje pardavinėjamos sojų pupelės, rapsų aliejus, kukurūzų miltai, kruopos, krakmolas, iš jo pagamintas sirupas yra genetiškai modifikuoti. Kas iš to, kad etiketėse nuo praėjusių metų liepos privalomi specialūs įrašai. Jų tikrai nerasite nė ant vienos pakuotės. O Lietuvoje kol kas nėra tokį maistą tikrinančios laboratorijos. Amerikos fermeris, kukurūzų augintojas, gali neturėti žalio supratimo, ką iš tiesų augina. Jam svarbu, kad įsigytos sėklos duotų kuo gausesnį derlių. Koks skirtumas, kad prie jų rankas prikišo genetikai? Todėl istorija apie vieną beviltiškai mėginusią maištauti amerikiečių porą atrodo daugiau nei įtikinama. Jiedu nutarė patys užsiauginti pomidorų, kad būtų tikri dėl natūralios kilmės. Ir ką gi? Ilgo triūso vaisiai nė kiek nesiskyrė nuo parduotuvėje įsigytų pomidorų, mat dygo iš tuo pat būdu patobulintų sėklų.

Genų žonglieriai

„Nuogąstavimai, kad ateities kartos badaus, jų nepamaitins. O mes pamaitinsime!” – tvirtai pareiškė beveik prieš 100 metų įkurta populiariausia JAV sėklų kompanija „Monsanto“. Patobulinti augalai atsparesni ligoms bei kenkėjams, todėl juos auginant naudojama mažiau pesticidų. Jie geriau ištveria sunkias sąlygas (sausrą, šaltį), gali augti nederlingame dirvožemyje. Galų gale šie maisto produktai atitinka aukštesnės kokybės reikalavimus – yra išvaizdesni, geresnio skonio, kvapo ir netgi maistinės vertės. Pavyzdžiui, „Auksiniuose ryžiuose“ yra daugiau vitamino A. Tačiau įtikinamiausias argumentas tokio maisto naudai – gerokai mažesnė kaina. Juk net 66 proc. pirkėjų renkasi pigesnį maistą. Sveikata rūpi vos 8 proc. žmonių.

Pirmasis tokiu būdu patobulintas produktas ant prekystalių pateko 1994 metų gegužę. Tada JAV maisto ir vaistų asociacija nustatė, kad naujasis pomidoras toks pat saugus kaip ir išaugintas įprastai. Iki tol daugybė Amerikos vartotojų reiškė nepasitenkinimą dėl pomidorų kokybės. Pomidorams reikia šilto klimato. Nuskinti dar neprinokę jie lengvai apsaugomi nuo pažeidimų, tačiau tada jų skonis panėši į teniso kamuoliuką. Nuskinti prinokę pomidorai kaipmat supūva. Įsikišus genetikams, pavyko gauti raudonskruostį pomidorą, kurį galima sveikutėlį gabenti ar laikyti sandėlyje bent 10 dienų.

Genų inžinerijoje vienas ar keli genai perkeliami iš vieno organizmo į kitą. Jie ir toliau veikia taip, tarsi po senovei gyventų ląstelėje, iš kurios buvo paimti. Mokslininkai šviesą jonvabalyje skleidžiantį geną įkurdino tabako augale. Šis užaugęs švyti visą parą. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Rančelis pasakoja apie kolegą iš Vidurinės Azijos, sukūrusį vilnamedžius, kurie duoda spalvotą medvilnę. Įdomiausia, kad iš jos pagamintų drabužių nemato naktinio matymo prietaisai. Tokiu pat būdu atsirado vilnamedis, iš kurio sėklų spaudžiamas, profesoriaus teigimu, aukštos kokybės aliejus. Kanadoje spaudžiamą rapsų aliejų mokslininkas taip pat vadina sveiku maistu, nes jame, skirtingai nei įprastame aliejuje, yra daug nesočiųjų riebalinių rūgščių.

Baimės

„Visiška nepagarba gyvybei piktina, bet manęs jau niekas nebešokiruoja“, - pareiškė įtakingas JAV ekonomistas, 15-os knygų autorius Jeremy Rifkinas, išvydęs pelės žmogaus ausimi nuotrauką. Pelytė po genetinių eksperimentų tamsoje ėmė švytėti žalia spalva. Atrodo, genetikai azartiškai lenktyniauja, kuris pasirodys išradingesnis. Nieko keista, kad po panašių stebuklų žmogui kyla klausimas, ar misdamas genetiškai modifikuotais (GM) produktais vieną rytą neatsibus su kiaulės šnipu.

Sumaištis dėl genetiškai modifikuoto maisto kilo Didžiojoje Britanijoje, kai mokslininkas Arpadas Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su bulvėmis. Į jas buvo įkeldintas atsparumą kenkėjams didinantis augalinės kilmės baltymas lėktinas. Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios mito šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos. A. Pusztai per televiziją visuomenei pateikė šiuos faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo, uždraudus teikti bet kokią informaciją.

Atsparumą kenkėjams lemiantis Bt genas pridarė bėdos vienoje iš Amerikos valstijų, kuri didžiavosi karališkaisiais drugiais. Pradėjus čia auginti augalus su šiuo genu, žiedadulkėmis mitę drugiai ėmė masiškai kristi. Negana to, po tyrimų paaiškėjo, kad GM augalai žalingi kai kuriems „geriesiems“ vabzdžiams, dirvožemio bakterijoms, bitėms ir netgi paukščiams.

Iki šiol neaiškūs ir genų migrantų santykiai su ląstelės senbuviais. Kaip gali pasireikšti jų „nesantaika“? Profesorius Vytautas Rančelis tikina, kad atsiradus problemai, randasi ir būdas ją išnarplioti. Pasipriešinimo svetimkūniui vienaip ar kitaip išvengiama. Tačiau kokia gali būti šių eksperimentų kaina sveikatai ir aplinkai, kol kas niekas nežino.

1980 metais kompanija „Showa Deuko“ sumanė pasitelkti genų inžineriją, kad padėtų gauti didesnį vieno iš maisto papildų kiekį. 1988 metais JAV imta prekiauti tokiu būdu pagaminta medžiaga. Pavartoję šį papildą keletą mėnesių 37 žmonės mirė, 1,5 tūkst. sunkiai susirgo. Manoma, kad šią tragediją sukėlė per genetines manipuliacijas atsiradusios medžiagos.

Alergijos rykštė

8 proc. tradiciniu maistu besimaitinančių vaikų ir 2 proc. suaugusiųjų kenčia alergines reakcijas. Tačiau dažniausiai žinome, kurių produktų turėtume pasisaugoti. GM maisto pasaulyje – daugybė nežinomųjų. Kilnojami genai iki šiol nebuvo išbandyti kaip žmonių maistas. Patobulintuose produktuose gali atsirasti naujų baltymų. Medikai baiminasi alergijos ir toksinių reakcijų protrūkio. Žinoma, alergiją keliantį geną galima pašalinti. Tačiau kaip jį pažinsime, kai nauji genai bus įterpiami dešimtimis ir šimtais? Sveikatos požiūriu Jeremy Rifkinas GM maistą vadina rusiška rulete.

Pirmieji įspėjamieji signalai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. Po tyrimų Jorko mitybos laboratorijoje paaiškėjo, kad 1998 metais net 50 proc. padaugėjo sojoms alergiškų asmenų. O juk iki toj sojos laikytos nealergišku produktu. Manoma, kad tokią reakciją sukėlė GM sojos naudojimas maisto produktuose. Vieno iš galimų alergijos protrūkių pavyko išvengti tik per atsitiktinumą. Kompanija „Pioneer Hi-Bred“ 1996 metais ketino rinkai pateikti naują augalą – soją su įterptu braziliškojo riešuto genu, kuris padidintų baltymų kiekį. Tačiau minėtiems riešutams alergiškų žmonių kraujo ląstelių tyrimai parodė alergiją ir naujajai sojų veislei.

GM soja šiuo metu yra tarp 10 didžiausių mūsų alergijų. J. Rifkinas pastebi, kad po genetikų įsikišimo kinta cheminė sojų sudėtis: 29 proc. sumažėjo nervų sistemai būtino cholino ir aptinkama 200 proc. daugiau lėktinų, kurie veikia kaip antigenai ir kelia alergiją.

Apie ką nesapnavo Mičiurinas

Daugelį baugina mintis, kad GM maistas nėra natūralus. Profesorius V.Rančelis ironizuodamas siūlo užkrimsti natūralaus tai yra laukinio kopūsto. Tiesa, perspėja, kad jis kenksmingas – laukiniuose augaluose yra nuodingųjų medžiagų. Nepatartina ragauti ir laukinių rūgštynių, nes jose yra pavojingų oksalo rūgščių. Įvairių rūšių mūsų vartojami kopūstai (žiediniai, Briuselio) yra ilgametės žmogaus kūrybos vaisius. O vadovaujantis natūralumo kriterijumi, jie – nuo gamtos nutolę išsigimėliai.

Klasikinėje selekcijoje iš tiesų tūkstančius metų kryžminami artimi giminaičiai. Mulas tokiu būdu išvestas iš asilo ir arklio. Tačiau net legendiniam. Mičiurinui nešovė mintis arklį „supiršti“ su obelimi. Naujosios technologijos leidžia peržengti biologines ribas, tačiau fantastika gali virsti ne visada malonia realybe.

Nuo 1998 metų pabaigos dėl šešių šalių paskelbto moratoriumo Europos Sąjungoje nebuvo įteisintas nė vienas naujas gaminys su genetiškai modifikuotais organizmais. Europiečiai šiuo požiūriu gerokai kritiškesni už amerikiečius. Civilizuotų šalių vartotojai baidosi GM maisto, todėl prekybininkams nepelninga gaminti ir importuoti šiuos produktus. Profesorius V.Rančelis mano, kad baimė perdėta: „Koks skirtumas, kokiu būdu atsirado genas? Kur kas svarbiau, jog produkte nebūtų kenksmingų medžiagų. Pesticidai sveikatai kelia didesnį pavojų. Kai kilo triukšmas dėl į vieną iš Vilniaus prekybos centrų pakliuvusių prastos kokybės mandarinų, mūsų žalieji  aktyviai piketavo prieš GM maistą. Esu tikras, kad per tą laiką mandarinus pavyko sėkmingai parduoti“.

Kaip vis dėlto apsisaugoti nuo GM produkcijos, kol nesame tikri dėl jos saugumo? Pirkite ekologišką maistą, rinkitės neapdorotus produktus. Šviežius vaisius ir daržoves lengviau ištirti. Konservuotas maistas pilnas įvairių priedų - nustatyti GM elementus nebeimanoma techniškai.

Jolanta Miškinytė, žurnalas „IEVA“ 2003 m. birželio mėn.