Andrius Samaitis: „Lenktynės dėl pinigų - nebeįdomu“
 |
Andrius Samaitis, parduotuvės "Biosala" įkūrėjas |
Naujos ekologiškų ir natūralių produktų parduotuvės „Biosala“ įkūrėjas Andrius Samaitis sako, kad fizikos studijos įdiegė jam suvokimą, jog neišsprendžiamų uždavinių nebūna. Todėl ir atidaryti ekologinę parduotuvę krizės metu nėra neįveikiamas tikslas.
Esate sėkmingas verslininkas. O kuo svajojote būti vaikystėje?
Augau paniręs į senelio surinktas knygas apie keliones. Mano senelis kilęs iš bajorų, baigė gimnaziją Sankt Peterburge, kur jo šeima slėpėsi nuo Pirmojo pasaulinio karo. Grįžęs į Lietuvą senelis dirbo labai prozišką darbą – vadovavo statybinių medžiagų sandėliui. O sykiu buvo didelis svajotojas, daug skaitė apie keliones, pildė užrašus ta tema. Močiutė buvo tikra senelio priešingybė – labai žemiška, rūpinosi dideliu sodu, darže augino gausybę daržovių. Derlių veždavo į Rygos ir Šiaulių turgus. Matyt, iš jos paveldėjau prekybininko gyslelę, o kelionių pomėgis atiteko iš senelio. Atsidūręs didmeninės prekybos versle jaučiausi kaip pirklys - man tai labai graži profesija. Pirkliai juk dirbo ne vien tik dėl pinigų, jiems buvo smagu keliauti.
Kaip susidomėjote ekologija?
Supratimas, kad gamta yra mūsų visų namai, man turbūt įgimtas. Daug keliauju po Lietuvą. Palaikau žaliųjų judėjimą, dalyvauju jo veikloje. Esu aistringas žvejys, kuris visus skatina paleisti sugautas žuvis, jeigu jų sužvejota daugiau nei reikia pavalgyti. Rūpi, kad neišnyktų rūšių įvairovė, norisi apsaugoti upes nuo užtvankų ir pabaigti žvejybą tinklais. Visada pakeliu šiukšlę, net jei tai draugo numesta nuorūka. Labai mėgstu sodinti medžius.
Esu alergiškas nuo paauglystės, ir alergija vis stiprėja. Ekologiškų produktų parodose pastebėjau, kad labai daug kolegų, kurie įkūrė ekologines firmas, yra alergiški žmonės. Pasikalbam su jais apie vienas kito alergiją. Pradėjau atidžiai stebėti savo mitybą. Nuo užsienietiškų obuolių mane iškart ištinka sloga. Valgant ekologiškus lietuviškus obuoliukus tokios reakcijos nebūna. Todėl ir norisi viską vartoti tik ekologiška, kad alergija aprimtų.
Ar daug buvo abejonių dėl „Biosalos“, turint omenyje krizės sąlygas, nedidelę mūsų žmonių perkamąją galią?
Svarstėme gana ilgai. Matėme, kad Lietuvoje ekologiškų produktų daugėja, bet jų vis tiek trūksta. Dėl riboto asortimento prekybos centre sunku rasti reikalingų ekoprekių, mažose ekoparduotuvėlėse pasirinkimas irgi siaurokas. Mes siekiame turėti pilnas lentynas, kuriose pirkėjas be viso kito rastų ir šviežios mėsos, ekologiškos žuvies, šaldytų produktų. Ir kad kuo daugiau prekių būtų lietuviškos. Ne visose lietuviškose srityse turime ekologiškų produktų, tad tenka importuoti juos iš užsienio. Kai kurios užsienietiškos prekės, tarkime, saldainiai yra labai brangūs. Kalbamės su šokolado fabriku „Rūta“ apie tai, kad mūsų lentynose galėtų atsirasti jų ekologiškas šokoladas bei kiti skanėstai, kurie yra natūralūs, be sintetinių konservantų, skonio priedų.
Siekiame, kad kainos būtų panašios kaip ir neekologinėse parduotuvėse. Net jei prekė brangesnė, žiūrime, kad kaina būtų prieinama, tačiau tai yra sudėtingas uždavinys, nes tokių prekių savikaina yra aukštesnė.
Problema ta, kad ekologiškų vartotojų apskritai nėra daug. Ekoprekės rinkoje sudaro tik apie pusę procento nuo visų kasdieninio vartojimo prekių pardavimo. Net pati ekologiškiausia šalis Danija parduoda ekologiškų prekių apie 6proc. – tai laikoma labai daug. Vokietijoje tas skaičius siekia 5, Prancūzijoje, Anglijoje – apie 2proc. Vokietijoje veikia apie 2 tūkst. ekologinių parduotuvių. Taigi kai pasieksime europietišką vartojimo lygį, pas mus galėtų būti 70-100 tokių parduotuvių.
Žmonės vis dar neretai skeptiškai nusiteikę dėl ekologiško maisto, tebėra gajus įsitikinimas, jog be chemikalų nieko neįmanoma išauginti.
Mano močiutės darže ir sode derlius puikiausiai užaugdavo be jokių chemikalų. Prisimenu, ji užsiimdavo sėjomainą. Tręšdavo mėšlu. Ji puikiai išmanė biodinaminius metodus. Tiesiog ta karta buvo labai susijusi su gamta, žinojo ir naudojo jos dėsnius..
Ar daug sutinkate lietuviško verslo aplinkoje žmonių, kurie supranta, kad svarbu ne vien tik uždirbti pinigus, bet ir pasirūpinti žmogumi, gamta, sveikata, kultūra?
Esu baigęs Baltijos vadybos institutą. Jo absolventai susibūrė į klubą, kur bendraujame. Klubo veikloje dalyvauja nemažai nacionalinį produktą gaminančių įmonių atstovų, tiesiogiai nesusijusių su ekologija. Bet pažangiausioms šaliems įmonėms jau svarbu socialinė atsakomybė – jei norim, kad valstybė gyvuotų ir stiprėtų, turime būti atsakingi prieš ją ir prieš savo darbuotojus. Sąžiningai mokėti mokesčius, laikytis įstatymų, net jei jie atrodo neteisingi. Svarbu atsakomybė prieš žmones, kurie dirba kompanijoje. Darau viską, kad mūsų įmonėje būtų geros tiek psichologinės, tiek materialinės sąlygos, kad žmonės jaustųsi esantys bendraminčių komandoje. Kartu džiaugiamės net mažais pasiekimais. Tipinis verslas, pagrįstas tik lenktynėmis dėl pinigų – man jau nebeįdomus. Juk net bankininkai turi aukštesnių tikslų nei vien tik pinigai.
Daugiau apie parduotuvę „Biosala“.
Jolanta Miškinytė, GYVA.LT, 2010 m. vasario 19 d.