Japonų sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis

Miso yra fermentuotų sojų pupelių ir kitų grūdinių kultūrų masė, iš kurios kartu su vakame jūržolėmis ir šitake grybais gaminama tradicinė japonų miso sriuba. Japonai didžiuojasi įvairiomis miso rūšimis, kaip prancūzai didžiuojasi vynais ir sūriais, italai – alyvuogių aliejumi ir makaronais, lietuviai – juoda rugine duona ir midumi. Miso yra japonų kulinarijos pagrindas ir viena iš pagrindinių japonų geros sveikatos ir ilgaamžiškumo priežasčių. Japonai miso sriubą valgo ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei bei naudoja ruošdami kitus patiekalus.

Pirmą kartą miso sriubos paragavau gyvendama Anglijoje, Braitone. Gyvenau šeimoje, kuri maistui skyrė ypatingą dėmesį ir jiems miso buvo virtuvės karalius. Aš ne iš karto susižavėjau miso sriuba, man buvo ypač keista ją valgyti pusryčiams. Miso sriubą pripažinau tik tada, kai pajutau jos šildantį poveikį šaltomis lietuviškomis žiemomis. Dabar labai dažnai verdu miso sriubą, nuolat improvizuoju, visada išeina kitaip ir visada gerai. Kai nutariu labai stengtis, miso sriubą gaminu štai taip:

Į verdantį vandenį įmetu vakame jūržolių. Daržoves sudedu paeiliui pagal jų išvirimo greitį: morkas, cukinijas, žiedinius kopūstus, brokolius, kartais dar ir griežčius, pastarnokus – tada būna labai sotus miso troškinys, bet kodėl gi ne? Būtinai įberiu „Clearspring“ tradicinės jūros druskos. Žiupsnelį džiovintų bazilikų. Pašlakstau „Ume“ pagardu ir sojos padažu „Tamari“. Sudedu iš anksto paruoštus šitake grybus (juos reikia išmirkyti, pavirti tame pačiame vandenyje, pašlakstyti „Ume“ ir  „Tamari“ padažais bei japonišku skrudintų sesamų sėklų aliejumi, tada nukirpti kotelius, supjaustyti galveles ir su tuo pačiu vandeniu sumesti į verdančią sriubą. Dėmesio! Artėja ta akimirka, kai  į sriubą keliaus miso!  2–3 šaukštus (arba pagal skonį –  žiemą daugiau, pavasarį ir rudenį mažiau, vasarą visai mažai) rudųjų ryžių miso reikia atskiesti sriubos skysčiu atskirame inde ir supilti atgal į sriubą. Šiuo momentu liepsną sumažinkite iki silpniausios arba išjunkite, nes naudojant nepasterizuotą miso labai svarbu jo neperkaitinti ir išsaugoti gerąsias bakterijas. Pabaigoje įpilu riebalų (kokoso aliejaus ir šiek tiek japoniško skrudintų sezamų sėklų aliejaus),  įtarkuoju truputį imbiero, įspaudžiu  šlakelį citrinos sulčių ir pabarstau petražolėmis. Paragaukite! Jei trūksto skonio, visada galima dar kliustelėti „Ume“ ir „Tamari“ pagardo. Jei sriuba  per aštri, ryžių pieno šlakelis ją sušvelnins. Sriubą galima šiek tiek patirštinti „Kuzu“, ištirpintu ryžių piene, jis taip pat padės įvairiems sriubos skoniams susilieti į vieną visumą. Uždenkite sriubą ir trumpam palikite ją ramybėje. Tegul skoniai galutinai susidraugauja! O tada jau – skanaus!

Tik neišsigąskite, galima ir paprasčiau. Galima visai paprastai. Galima tiesiog arbatinį šaukštelį miso ištirpdyti karštame, bet ne verdančiame vandenyje ir išgerti kaip arbatą. Na gerai, pašlaksčius keliais lašais japoniško skrudintų sezamų sėklų aliejaus, bus dar skaniau!

Daugiau apie miso