Šokolado magija, realybė ir tendencijos

Kai jaučiuosi išsekusi ir pavargusi, mažytis gabalėlis tikro juodo šokolado padeda sugrąžinti gerą nuotaiką. Mano akys vėl pradeda žibėti, o sugrįžęs malonumo pojūtis kelia norą apkabinti visą pasaulį. Kodėl? Mokslininkai atrado, jog suvalgius gabalėlį šokolado mūsų smegenys išskiria endorfinus –  vadinamuosius laimės hormonus, kurie ir sukelia mums laimės pojūtį. Šiuo atžvilgiu šokoladas yra natūralus skausmo malšintojas ir antidepresantas.

Vartojant saikingai, šokoladas gali padėti stiprinti sveikatą. Mat kakavos pupelėse esantys antioksidantai padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir kovoti su chroniško nuovargio sindromu. Mažas gabalėlis šokolado padeda atsigauti po sunkaus fizinio darbo. Kakavos sviestas, esantis šokolade yra naudingas odai, nes gerina jos atsparumą ultravioletiniams spinduliams.

Šokolade taip pat yra fenilftaleino, aktyvumą didinančios cheminės medžiagos, kurį smegenys išskiria, kai mes įsimylime. Dėl šios priežasties šokoladą gaubia romantiškumo aura ir šokoladas turi afrodiziakui būdingų savybių.

Valgant šokoladą smegenyse išsiskiria ir serotoninas - cheminė medžiaga, kuri padeda mums atsipalaiduoti. Kai mus kamuoja stresas, šokolado norisi nevaldomai, tačiau svarbu pasirinkti kuo geresnės kokybės šokoladą ir nepersivalgyti. Laimės pojūtį mes galime atgauti vos nuo kelių tikro šokolado gabalėlių. Daugiau šiuo atveju nereiškia geriau. Optimalus kiekis: 10-15 g. Ne daugiau.

Dėl savo savybių šokoladas įgijo gilias tradicijas Vakarų visuomenėje. Kadaise jis buvo prieinamas tik elitui, dabar dėl nedidelių kainų šokoladu gali mėgautis visi. Išaugus šokolado paklausai, vadinamųjų trečiojo pasaulio šalių ekonomikos tapo itin priklausomos nuo kakavos pupelių eksporto. Per metus yra pagaminama apie 3 mln tonų kakavos pupelių. Vakarų Afrika kakavos pupelėmis aprūpina 67 proc. pasaulinės rinkos, o vien tik Dramblio Kaulo Kranto respublika, kurioje gyvena apie 600 000 kakavmedžių augintojų, - 43 proc. Šioje šalyje 40 proc. populiacijos susiję su kakavos pupelių auginimu, ir 40 proc. pajamų iš eksporto sudaro kakavos pupelės. 2/3 pasaulio kakavmedžių augintojų yra smulkūs, dirbantys atskirai, neturintys galimybės komunikuoti tarpusavyje ir realios įtakos nustatant kainas.  Kakavos pupelių pasaulines rinkos kainos nustatomos akcijų biržose ir yra nestabilios, jautrios spekuliacijoms, todėl kakavmedžių augintojai užmokesčio gauna maždaug 10 kartų mažiau nei reiktų išlipti iš skurdo, investuoti į sveikatos apsaugą ir švietimą, užbaigti nelegalų vaikų ir priverstinį darbą bei pradėti auginti kakavmedžius ekologiškai.

Įvairūs šokolado gaminiai, kuriuose yra mažai kakavos masės, gausu cukraus ir kitų maisto priedų sulaukia neigiamo dietologų dėmesio dėl įtakos nutukimui, ypač - vaikų. Todėl prognozuojama, jog šokolado vartojimas Vakarų šalyse mažės. Vartotojams jau rūpi ne tik savo sveikata, bet ir kakavmedžių plantacijoje dirbančių žmonių sveikata, darbo sąlygos ir aplinkosauga. Reaguojant į besikeičiančius vartojotojų poreikius, atsirado šokoladų gamintojų, kurie kakavmedžių pupeles perka tiesiogiai ir garantuoja stabilias minimalias kainas, kurios viršyja svyruojančias rinkos kainas, taip pat bendradarbiauja su augintojais taikant ekologinio ūkininkavimo principus.

GYVA.LT informacija, 2009 m.