Sprendimas nestatyti VAE turėtų būti priimtas nedelsiant

2012 m. balandžio 17 d. Delfi rašė, jog galutinis sprendimas dėl VAE bus priimtas tik 2015 m., o iki tada bus atliekami tik parengiamieji darbai, jei Seimas pritars koncesijos sutarties projektui, kurį parafavo Vyriausybė ir „Hitachi“. Kodėl Seimas turėtų nepritarti ir taip galutinai padėti tašką laiką eikvojančioms diskusijoms dėl branduolinės energetikos plėtojimo Lietuvoje?

Argumentų ne vienas, ir nepretenduojant į visų jų įvardinimą ir apžvelgimą, noriu atkreipti dėmesį, kad svarbu į šį „dramblį“ pažiūrėti kiek įmanoma plačiau ir iš įvairesnių perspektyvų, nes kitu atveju yra rizika "dramblį" palaikyti tik jo atskiromis dalimis kaip kad tame pasakojime apie aklus žmones ir dramblį. Vertinant branduolinės energetikos projektus reikia atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į aplinkosauginius bei socialinius aspektus, stebėti ne tik kas yra daroma, bet ir kaip – ar nepažeidžiami įstatymai, demokratija ir žmogaus teisės.

Projektas turi būti naudingas ne tik investuotojams, bet ir visuomenei, kuriai neturėtų būti primetama tokia didelė rizika, kokią kelia atominės elektrinės, jei yra geresnių alternatyvų elektrai generuoti ir energetinei nepriklausomybei užsitikrinti. Net jei iki šiol visos politinės partijos išreikšdavo palaikymą branduolinės energetikos plėtojimui Lietuvoje, kontekstas nuo to laiko smarkiai pasikeitė, todėl ir sprendimus reiktų koreguoti, kad seni sprendimai netrukdytų darnioms inovacijoms pilnai realizuotis Lietuvoje.

Pirmas argumentas yra tas, kad Lietuvos žmonės, balsuodami už stojimą į ES ir taip pritardami sutartiniui įsipareigojimui dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, praktiškai pasakė „Ne“ branduolinės energetikos plėtojimui Lietuvoje. Jei balsuoji už atominės uždarymą, tai turbūt ne todėl, kad norėtum statyti naują ir dar skolintumeis tam pinigų, ar ne? Beabejo, kai kas gali sakyti, kad žmonės nenorėjo seno tipo reaktorių, kad galbūt norėjo naujos saugios atominės elektrinės, tačiau turint omeny, kad saugios atominės elektrinės egzistuoja tik teorijoje, galima daryti preliminarią išvadą, kad Lietuvos žmonės neturi didelių simpatijų AE dėl jų nesaugumo.

Antras argumentas yra tas, kad 2008 m. spalio 12 d. vykęs referendumas dėl senos IAE pratęsimo vėl parodė tam tikras žmonių nuotaikas dėl atominės energetikos vystymo Lietuvoje. Referendumas neįvyko, nes žmonės neparodė didelio entuaziazmo AE darbo pratęsimo idėja ir balsuoti neatėjo pakankamai žmonių. Įvertinus rezultatus, už IAE pratęsimą nepasisakė nė pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos žmonių.

Svarbu atsižvelgti į faktą, kad būtent mūsų vaikams perduodama pareiga uždaryti AE ir paliekamas radioaktyvių atliekų kapinynas. Ar suvokiame, kad naudotis „pigia“ elektra savo vaikų sąskaita nėra etiška?

Trečia, vėliau nebuvo atlikta jokių rimtų visuomenės nuomonės tyrimų, kurie atskleistų amžiną ir neblėstančią Lietuvos gyventojų meilę atominiams monstrams. Naivu būtų tikėtis, kad po Fukušimos incidentų Lietuvos gyventojų nuomonė apie atomines elektrines pagerėjo kuomet visame pasaulyje pablogėjo ir įvairios šalys paskelbė moratoriumą branduolinės energetikos tolimesniam vystymui. Dabar atliekami visuomenės nuomonės tyrimai, kurie yra cituojami viešai, yra „pritempiami“ VAE naudai.

Pavyzdžiui, VAE projekto autoriai suorganizuoja seminarą verslo įmonėms apie planuojamus užsakymus ir tuomet atlieka apklausą vadovų tarpe, paklausdami, ar jie palaiko VAE projektą. Abejoju, ar tokiame seminare buvo pateikta išsami informacija apie branduolinę energetiką, ypač tuo verčia abejoti faktas, kad prieš nusprendžiant plėtoti VAE, nebuvo įvertintos visos galimos alternatyvos. Žiniasklaidoje pateikiama informacija, kad „Visuomenės apklausos rodo, kad gyventojai palaiko branduolinės energetikos plėtrą“, tačiau nuoroda į informacijos šaltinį nuveda į VAE tinklalapį, kur nėra nė žodžio apie atliktą visuomenės tyrimą. Beabejo, atliekant visuomenės nuomonės tyrimus, visada bus pasisakančiųjų „už“, kurie turbūt mano, kad atominės yra saugios ar joms nėra pakankamai gerų tikrai švarių ir ekonomiškų alternatyvų, todėl neaišku kaip pasikeistų jų nuomonė, jei visuomenėje vyktų daugiau diskusijų šia tema. Viešame diskurse vyrauja vienpusiška ir pozityvi informacija apie VAE projektą, nors pastaruoju metu pasirodo vis daug kritiškos informacijos.

Ketvirta, nėra išspręstas pavojingų ilgalaikių atliekų saugojimo klausimas ir kiek tai kainuos, bet yra aišku, kad šio klausimo išspręsti nėra pajėgi nė viena valstybė ir kad tai kainuos ne pagal emigruojančios Lietuvos kišenę. Būtina pabrėžti, kad bendroji poveikio aplinkai vertinimo metodika neįtraukė atliekų klausimo į vertinimo metodologiją ir neįvertino galimo blogiausio scenarijaus, kas praktiškai padaro šią ataskaitą niekine ir parodo, kad VAE įgyvendintojai nėra pasiruošę dirbti šiame itin specifiniame ir rizikingame energetikos sektoriuje. 

2009 m. NVO „Atgaja“ dėl nekompetentingai atlikto poveikio aplinkai vertinimo padavė Aplinkos ministerija į teismą, tačiau pralaimėjo. Šiuo metu organizacija vėl svarsto galimybę kreiptis į JTO Aarhuso konvencijos priežiūros komitetą dėl visuomenės teisių pažeidimo. Tai, kad Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje pastatė IAE dar nepadaro mūsų atomine valstybe ir savų žmogiškųjų išteklių pakankamai mes neturime. Tai rodo ir nemokėjimas tvarkytis uždarant Ignalinos atominę elektrinę.

Penkta, mes nežinome, kiek kainuos VAE uždarymas, tačiau žinome, kai atominių uždarymas būna brangesnis nei jos pastatymas, ir kad tai nėra įskaičiuota į dabartinę taip vadinamą „pigią“ kainą, nes negali įskaičiuoti to, ko nežinai. Nejauku darosi, kai matai, kai energetikos strategiją formuoja ir atominę statyti sprendžia ne plataus profilio pažangūs energetikos specialistai kartu su įvairiomis visuomenės grupėmis, o suinteresuotos grupės, pasitelkusios politikus, profesionalius vadybininkus ir viešųjų ryšių meistrus, kuriems „atominė energija yra saugi, švari ir pigi“, o pasisakantys prieš ją – „Rusijos agentai“. Suprantu, kad jie tik stengiasi gerai dirbti savo darbą, tačiau nepaklausia savęs, ar dirba gerą darbą. 

Šešta, Seimas yra prašomas ne tik patvirtinti Vyriausybės parafuotą koncesijos sutartį, bet ir parengiamiesiems darbams skirti apie 1 milijardą Lt. projekto, dėl kurio dar net nėra galutinio apsisprendimo, vystymui. Milijardas - tai ne kapeikos ir ne politikams skirti kišenpinigiai. Tai didžiulė suma tokiai šaliai kaip Lietuva, kurią reiktų investuoti, o ne rizikuoti prarasti statant ant atominės elektrinės kortos. Tarp sutarties lapų paslėptai prašant Lietuvos gyventojų tokios sumos „parengiamiesiems darbams“, iš kurių visuomenei jokios ilgalaikės naudos nėra, parodo iš morkų krūvos kyšančias kiškių ausis ir iš dalies paaiškina tokį desperatišką VAE projekto stūmimą. Nepanašu, kad kuris nors vienas iš projektų autorių jaustų ilgalaikę asmeninę atsakomybę prieš visuomenę. 

Rokas Žilinskas teigiantis, kad visi nenorintys VAE yra Rusijos agentai, jau nėra vienintelis. Š. m. balandžio 6 d. Ridas Jasiulionis „Atgimimo“ straipsnyje „Kooperatyvas VAE" eina dar toliau ir referuoja į Baudžiamojo kodekso straipsnį: „118 straipsnis skelbia, kad „tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“. Įdomu, kaip pasikeistų p. Jasiulionio 118 straipsnio interpretacija, jei paaiškėtų, kad VAE projektas ekonomiškai nepasiteisina, o 1 milijardo Lt. išleidimas „parengiamiesiems darbams“ susilpnina ir taip nestiprią Lietuvos ekonominę galią. O jei dar atsižvelgtume į sutartyje numatytas kompensacijas investuotojams tuo atveju, jei Lietuva iki 2015 m. nusprendžia pasitraukti iš šio projekto, tai darosi akivaizdu, kad šis projektas per daug rizikingas ir naudos jame net su padidinamuoju stiklu neįžvelgsi. 

Energetikos specialistai kalba apie decentralizuotą įvairių vietinių energijos išteklių eksploatavimą, politikai apsimeta, kad jų negirdi ir toliau dainuoja savo praeitame šimtmetyje išmoktą dainelę, kurioje atsinaujinančios energijos natų yra tik tiek, kiek įpareigoja ES. Tokie veiksmai nekelia visuomenės pasitikėjimo, todėl tie politikai, kuriems rūpi jų politinė ateitis turėtų vadovautis platesnio sisteminio mąstymo paradigma ir tokio mąstymo principais formuoti Lietuvos energetikos strategiją. Gera naujiena yra ta, kad pasirinkus energijos efektyvumo ir vietinių išteklių eksploatavimo kryptį, politikams tai būtų lengvesnis iššūkis nei merkti kojas į tai, į ką įmerkus kvapo neatsikratytum ilgai. 

Tačiau atidžiau pažvelgus į energetikos sektoriaus voratinklį, kurio centre lyg koks voras tupi UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir valdo įmones AB „Lesto“, AB „Litgrid“ ir AB„Lietuvos energija“, kuriai priklauso Lietuvos elektrinė, Kruonio HAE ir Kauno HE , ateina suvokimas, kad branduolinė energetika Lietuvoje yra vystoma ir atsinaujinančios energijos gamintojų sąskaita, kurie naudojasi elektros perdavimo ir skirstymo paslaugomis. Ir nors UAB „Visagino atominė elektrinė“ yra įstatymų įpareigota atskirti perdavimo, skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklas, įmonė to nepadarė laiku, todėl kyla klausimas, ar mes galime pasitikėti įmone, kuri nevykdo įstatyminių įsipareigojimų, siekdama išlaikyti įtaką, kuri yra suteikiama būtent tokios finansinės schemos, kuri galbūt ir buvo sukurta su tikslu, kad visas Lietuvos energetikos ūkis būtų pajungiamas branduolinės energetikos vystymo tikslais. Tokia finansinė struktūra sudaro palankias sąlygas piktnaudžiauti galia ir ignoruoti visuomenei labiau naudingas alternatyvas. Tai parodo UAB „Visagino atominė elektrinė“ tinklalapyje skelbiami skirtingų energijos rūšių palyginimai, kuriuose atomininkai atominei energijai priskiria daug privalumų ir mažai trūkumų, o atsinaujinančiai energijai priskiria mažai privalumų ir daug trūkumų. 

Energetikos specialistai yra įvertinę vietinių energijos šaltinių energetinį potencialą ir nustatė, jog jį panaudojus būtų pagaminta daugiau šilumos, elektros ir degalų, nei numatomas Lietuvos poreikis. Energiją mes galime gauti iš biomasės, biologiškai skaidžių pramoninių ir komunalinių atliekų, vėjo, saulės, vandens, geoterminės energijos ir biodujų. Bazinę elektros energijos gamybą galėtų užtikrinti kogeneracinės biokuro jėgainės. „Taip pat bazinės generacijos funkciją didele dalimi gali atlikti elektros birža ir sparčiai kitose Europos Sąjungos šalyse plėtojami pažangieji energijos tinklai (angl. smart grids), kurie sugeba lanksčiai reaguoti į elektros energijos poreikių maksimumus bei minimumus ir leidžianti išspręsti tokių generavimo būdų, kaip vėjo jėgainės, elektros gamybos nepastovumo problemą“, – teigia Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys. 

„Litbiomos“ duomenimis, Lietuvai reiktų apie 4-5 milijardų Lt. investicijų šilumai ir elektrai generuoti iš biokuro, iš kurių 1–1,2 milijardų Lt. galėtume gauti iš ES kaip paramą. Tiek investavus galima būtų pastatyti kogeneracinių elektrinių, kurių galia viršija 600 MWe elektros energijos, tai yra - įrengti kur kas didesnius elektros energijos generavimo pajėgumus nei 34 proc. nuo 1350 MWe, planuojamų gauti iš VAE, teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius. Tokiu būdu generuojamos elektros energijos savikaina būtų mažesnė nei atominėje elektrinėje generuojamos elektros energijos, be to - investicijos vien į energijos gamybą iš biokuro sukurtų apie 10 tūkst. ilgalaikių darbo vietų visoje Lietuvoje, ne tik Visagino regione. „Lietuvai nėra gyvybiškai būtinas iškastinės energijos išteklių importas“ – teigiama atsinaujinančių energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų ir energetikos specialistų pareiškime už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę.

Tie, kas įtikino valdančiųjų frakciją lyg buldozeriu "stumti" VAE projektą, padarė politikams meškos paslaugą, o opozicijai sukūrė pretekstą oponuoti, kad ir kaip groteskiškai tai gali atrodyti, nes politinės partijos visada rasdavo būdų susitarti už branduolinės energetikos plėtojimą, kas suponuoja, kad už politinio lėlių teatro stovi stipri ir mobilizuota jėga, kuri bet kokiomis aplinkybėmis rasdavo būdų užsitikrinti politinį palaikymą. Tik atsisakydami Lietuvai nenaudingo branduolinės energijos plėtojimo projekto ir sutelkdami savo dėmesį į energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos sritis ir tam palankios investicinės aplinkos kūrimą, Lietuvos konservatoriai gali tikėtis reabilituoti savo politinę reputaciją ir išvengti įėjimo į istoriją kaip „monstrai, kurie stato monstrus“. 

Kai kas mane užsipuola, kad savo straipsniais prieš VAE kenkiu konservatoriams, aš atsakau, kad tik bandau jiems padėti išvengti lemtingos klaidos. Kai elektros tiekimą galime užsitikrinti saugiau ir ekonomiškiau nei VAE, 17 milijardų Lt. be uždarymo ir atliekų saugojimo kainuojančios VAE, iš kurios gausime tik elektrą, negali nepavadinti „didžiausia amžiaus afera“, ypač atsižvelgiant į faktą, kad AE statybos nuolat kainuoja daugiau nei planuojama. Todėl sprendimas nestatyti VAE turėtų būti priimamas dabar, nelaukiant 2015 m. 

Geroji VAE projekto pusė galbūt yra ta, kad šis atominis šurmulys, kurį labai stengiasi raminti politikai ir suinteresuotoji grupė, išprovokuos Lietuvos visuomenę labiau domėtis energetika, energetikos ateitimi ir labiau įsitraukti į viešus debatus, kurie padeda išsigryninti idėjas ir priimti labiau apgalvotus sprendimus. Pasaulinis kontekstas rodo, kad branduolinės energetikos plėtojimas pasižymi dideliu demokratijos deficitu, neskaidrumu ir manipuliacijomis viešąją nuomone. Nesinorėtų, kad ir Lietuva prisidėtų prie šių tendencijų ir vardan atominės aukotų demokratijos pamatus. 

Neseniai atlikti „Baltijos tyrimų“ duomenys parodė, kad 2012 m. kovo mėn. apie 60 proc. Lietuvos gyventojų norėjo referendumo dėl AE, o jo tvirtai nenorėjo tik 8 proc. Net tarp konservatorių rėmėjų beveik 50 proc. žmonių pasisakė už referendumą. Kadangi yra rizika, kad referendumas neįvyks, nes visuomenei sudėtinga suvokti, kodėl vyksta dveji parašų rinkimų mechanizmai, kurie nėra tarpusavyje susiję ir naudoja skirtingas referendumo formuluotes, nors ir pačių referendumų inicijavimas yra vertingas vien tik dėl paskatintų diskusijų, atsakomybė padaryti šį svarbų sprendimą tenka Seimui. Istorinis momentas, ne kaip kitaip.

Tik nestatydami atominės, kuri yra šalia Baltarusijos sienos, mes įgyjame daugiau galios derėtis su Baltarusija dėl AE nestatymo, kurią jie planuoja statyti ar jau kloja pamatus 50 km. nuo Vilniaus. Tai kelia grėsmę miestui ne tik nelaimės atveju, bet ir nuolat, nes Baltarusijos AE bus aušinama Neries vandeniu, į kurį bus grąžinamas radionuklidais galimai užterštas vanduo. „Yra rizika, kad tai neigiamai paveiks požeminius telkinius iš kurių vilniečiams yra tiekiamas geriamas vanduo, nes kai kurie telkiniai yra maitinami upės vandeniu“, - perspėja hidrogeologas prof. Algirdas Klimas. VAE statymas mums neleidžia pasinaudoti pilnu diplomatiniu arsenalu ir apsaugoti Vilniaus miestą nuo Baltarusijos AE keliamos grėsmės. Šis klausimas politikams turėtų kelti didesnį susirūpinimą nei VAE plėtojimas. 

Argumentų yra ir daugiau, ne visi jie buvo apžvelgti šiame straipsnyje. Norėtųsi, kad visuomenė domėtųsi, gilintųsi ir aklai nepriimtų tobulai nušlifuotų branduolinės industrijos viešajai nuomonei formuoti skirtų argumentų. Siekiant tausoti laiką, kalboms apie branduolinę energetiką reiktų padėti tašką ir fokusą perkelti diskusijoms apie energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos išteklius ir technologijas. Tai yra tikroji energetikos ateitis, o ne technologiškai ir moraliai pasenusios AE, kurios kelia per didelę riziką ir yra didelė tikimybė, kad nebus konkurencingos ilguoju laikotarpiu dėl sparčiai besivystančių darnių inovacijų.

Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė, 2012 m. balandžio 30 d., GYVA.LT

Nuorodos

Socialdemokratus domina Lietuvos įsipareigojimai VAE investuotojams: http://verslas.delfi.lt/energetics/socialdemokratus-domina-lietuvos-isipareigojimai-vae-investuotojams.d?id=58247628

A. Butkevičius: tik 2015 m. paaiškės ar naudinga Lietuvoje statyti VAE: http://verslas.delfi.lt/energetics/abutkevicius-tik-2015-m-paaiskes-ar-naudinga-lietuvoje-statyti-vae.d?id=58192978

Mokslininkai abejoja naujos atominės konkurencingumu, projekto įgyvendintojai jį žada: http://verslas.delfi.lt/energetics/mokslininkai-abejoja-naujos-atomines-konkurencingumu-projekto-igyvendintojai-ji-zada.d?id=58208866

Kooperatyvas VAE: http://www.atgimimas.lt/Aktualijos/Kooperatyvas-VAE

Premjeras Andrius Kubilius: naujos atominės statyba regione sukurtų iki 6 tūkst. darbo vietų: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/premjeras-andrius-kubilius-naujos-atomines-statyba-regione-sukurtu-iki-6-tukst-darbo-vietu-56-210865#ixzz1sszKJBg6

Atominiai klystkeliai: http://gyva.lt/articles/view/262

Tik monstrai gali statyti monstrus, arba kodėl palaikau Tautos referendumo dėl AE idėją: http://gyva.lt/articles/view/264

A. Sekmokas meluoja. Pastačius atominę atsinaujinančiai energetikai vietos liktų mažai: http://gyva.lt/articles/view/266

Radioaktyvių atliekų laikymui Lietuva turėtų rasti 12 milijardų litų: http://www.atspindziai.lt/index.php?id=3560

Apie biokuro perspektyvas Lietuvoje: http://www.leka.lt/index.php?content=pages&lng=lt&page_id=12&news_id=635&PHPSESSID=b368e17d1fb44318e209d5c82c4c0cd9

Sekmoką vedanti ranka: http://www.alfa.lt/straipsnis/12902653/Sekmoka.vedanti.ranka=2011-11-07_07-08

VKEKK konstatavo, kad LITGRID AB ir AB LESTO neįvykdė veiklų atskyrimo pagal Elektros energetikos įstatymą (III ES energetikos paketą: http://www.leka.lt/index.php?content=pages&lng=lt&page_id=12&news_id=612 

Baltarusijai - Lietuvos nota dėl planuojamos statyti atominės elektrinės: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/baltarusijai---lietuvos-nota-del-planuojamos-statyti-atomines-elektrines-560897/

Bulgarijos AE būtų kainavusi dvigubai: http://www.novinite.com/view_news.php?id=138758

Užsienio darnaus vystymo eksperto Paul Hohnen požiūris į AE: http://gyva.lt/articles/view/157    

Interviu su Martynu Nagevičiumi "Ar pamatuotas VAE šalininkų optimizmas?": http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Ar-pamatuotas-VAE-salininku-optimizmas

Kodėl branduolinė informacija yra itin slapta?: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/asimanonyte-kodel-branduoline-informacija-yra-itin-slapta.d?id=58642011